Dėl to Rytų Europos šalys gali sunerimti, kad naujasis NATO generalinis sekretorius bus pernelyg nuolaidus Maskvai vykstant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Tačiau šios baimės gali būti kiek per ankstyvos.
Labiausiai J.Stoltenbergo išrinkimu į NATO generalinio sekretoriaus postą stebėjosi patys norvegai.
Norvegijos žurnalistas Haraldas Stanghelle'as teigė, kad buvęs šalies premjeras realiai vertina situaciją ir konstruktyviai sprendžia įvairius politinius klausimus.
Svarbu pažymėti, kad J.Stoltenbergo kandidatūrą rėmė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Jis matytas kaip įrankis, padėsiantis išlaikyti JAV dėmesį Europai.
Labiausiai J.Stoltenbergo išrinkimu į NATO generalinio sekretoriaus postą stebėjosi patys norvegai. Jo tėvas Thorvaldas Stoltenbergas yra buvęs Norvegijos gynybos ir užsienio reikalų ministras. Vis dėlto, sūnus pasirinko kitą politinės veiklos kryptį ir tapo ekonomistu.
Kaip ir tėvas, J.Stoltenbergas priklausė Darbo partijai, kuri jį delegavo į pramonės ir energetikos ministro postą 1993 m. 1996 m. jis tapo Norvegijos finansų ministru.
Sulaukęs 40 metų, 2000 m. J.Stoltenbergas tapo Norvegijos premjeru. Jo vyriausybė išbuvo valdžioje kiek mažiau nei dvejus metus ir buvo itin nepopuliari dėl pastangų reformuoti gerovės valstybę.
2005 m. į šias pareigas jis sugrįžo kaip koalicinės Socialistų ir Centro partijos vyriausybės vadovas, o 2009 m. dar kartą buvo perrinktas premjeru. Per savo valdymo metus jis su tuomečiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pasirašė valstybinės sienos sutartį, kuria buvo išspręstas ginčas dėl nafta ir dujomis turtingų Barenco jūros teritorijų.
Santykiai su Maskva dar labiau pagerėjo 2012 m., kuomet buvo susitarta dėl bevizio režimo Rusijos ir Norvegijos pasienio zonos gyventojams.
Nuo terorizmo išpuolių per J.Stoltenbergo valdymo kadenciją nukentėjo ir pati Norvegija.
Vadovaujant J.Stoltenbergui, Norvegija prisijungė prie JAV vadovaujamo karo su terorizmu ir nusiuntė beveik 600 karių į NATO taikos palaikymo misiją Afganistane.
Nuo terorizmo išpuolių per J.Stoltenbergo valdymo kadenciją nukentėjo ir pati Norvegija.
2011 m. liepos 22 d. šalį sudrebino Anderso Behringo Breiviko išpuolis, kurio metu žuvo 77 žmonės. Būtent po jo Norvegijos premjeras pasakė, kad atsakas į kruviną teroro aktą bus „daugiau demokratijos, daugiau atvirumo“.
Galiausiai 2013 m. J.Stoltenbergas buvo priverstas pasitraukti iš valdžios po to, kai rinkimus Norvegijoje laimėjo centro dešinės politinės partijos.
„Naujiena, kad jis tapo NATO generaliniu sekretoriumi, buvo staigmena Norvegijos politikos elitui ir žiniasklaidai“, – teigė didžiausiame Norvegijos dienraštyje „Aftenposten“ dirbantis politikos apžvalgininkas H.Stanghelle'as.
„Buvo daugybė diskusijų apie J.Stoltenbergo ateitį, kalbėta apie Jungtines Tautas, bet NATO buvo visiškai neminima“, – teigė žurnalistas.
Atrodo, kad A.Merkel rėmė buvusio Norvegijos premjero kandidatūrą dėl to, kad jį itin palaikė ir Baracko Obamos administracija. Nepaisant politinių skirtumų tarp Norvegijos socialdemokratų ir Vokietijos krikščionių demokratų, abi politinės jėgos gerai sutaria.
Jai (A.Merkel) patiko J.Stoltenbergas. Jis buvo tarsi jos mėgstamiausias socialdemokratas, – teigė Vokietijos dienraščio „Suddeutsche Zeitung“ užsienio naujienų redaktorius S.Kornelius.
„A.Merkel patiko J.Stoltenbergas. Jis buvo tarsi jos mėgstamiausias socialdemokratas“, – teigė Vokietijos dienraščio „Suddeutsche Zeitung“ užsienio naujienų redaktorius Stefanas Kornelius.
Viename iš naujausių pareiškimų apie Ukrainą J.Stoltenbergas pareiškė: „Tai Rusija pasirinko agresyvų elgesį. Dėl to mes nebegalime tęsti ankstesnės glaudžios ir artimos partnerystės.“
„Nemanau, kad jis turi iliuzijų dėl Rusijos, bet manau, kad jis ieškos galimybių ten, kur A.F.Rasmussenas jų neįžvelgė. Jis, be jokios abejonės, yra sutarimų ir kompromisų ieškantis žmogus, bet taip pat matantis tikrovę, sumanus politikas, kuris sunkiai dirba ir ieško sprendimų“, – teigė S.Kornelius.
„A.F.Rasmussenas savo kalbose buvo tiesmukas. Sunku būtų surasti du labiau savo elgesiu besiskiriančius žmones", – tikino Vokietijos žurnalistas.
S.Kornelius mano, kad J.Stoltenbergo išrinkimas Vokietijai, kaip dominuojančiai ES šaliai, yra naudingas. A.Merkel yra realistė ir puikiai supranta, kad viena ES negali spręsti savo gynybos klausimų.
„Dabar, kai Ukraina liepsnoja, ir rytiniai NATO naria jaučia spaudimą, ji remia Aljansą“, – teigė S.Kornelius.
