Paklaustas, ar NATO artimiausiu metu nepaprašys daugiau Baltijos šalių karių Afganistane, pašnekovas teigė, kad didesnė kariuomenė visada būtų gerai, tačiau reikalavimo siųsti daugiau pajėgų, nei išgalėtų valstybės, nebus.
„Afganistanas ar Pakistanas – tai problemos, liečiančios mus visus. Visi turim daryti tai, ką galim, kad padėtume jas įveikti. Šalys turi prisidėti tiek, kiek jos gali. Suprantama, kad narių galimybės ar politinis požiūris gali skirtis, tačiau kiekvienas turi daryti tai, ką gali, kad prisidėtų prie jungtinių pajėgų darbo“, – apie NATO veiksmus Afganistane kalbėjo K.Volkeris.
Pasak jo, ekonomikos krizė palietė visus, tačiau NATO narės turi suvokti, kad be finansinių įnašų aljansas gyvuoti negali. Esą tai yra kiekvienos Vyriausybės reikalas, kiek lėšų skirti gynybai, bet reikia dalyvauti užsienio operacijose tam, kad būtų užtikrintas vidaus saugumas.
Jis patikino, kad Baltijos šalims grėsmės iš Rusijos nėra – esą ši valstybė, nepaisant jos veiksmų Kaukaze, nerizikuotų pulti aljansui priklausančių valstybių. „Tie, kas užpuls nors vieną aljanso narę, užpuls visą aljansą. Pagalbos bus iš visų valstybių“, – teigė JAV ambasadorius NATO.
Sekmadienį sueis 5 metai nuo Lietuvos narystės NATO pradžioje. Aljansas susikūrė 1949 metais kaip pagrindinė atsvara Sovietų Sąjungai šaltojo karo metu. Šiuo metu NATO priklauso 28 valstybės.
