„Tikriausiai griežta Saugumo Tarybos rezoliucija neišvengiama. Reaguoti reikia gana rimtai, nes ant kortos pastatytas Saugumo Tarybos autoritetas“, – sakė šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
Tačiau, kaip pabrėžė šaltinis, „apie blokadą, izoliaciją, kokius nors sanitarijos kordonus nekalbama“.
„Durys deryboms turi būti visada atviros“, – pridūrė diplomatas.
Pasak agentūros pašnekovo, „sprendimo reikia ieškoti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“.
„Drauge neturima omenyje kokio nors derėjimosi, pavyzdžiui, dėl galimybių išpirkti branduolinį centrą Jongbjone“, – pabrėžė jis.
Diplomatas pažymėjo, jog Maskva pripažįsta žinomą Pchenjano susirūpinimą dėl savo saugumo.
„Taip, ši šalis apsupta, be to, ne pačių draugiškiausių valstybių, į ją nutaikyta visa dviejų aljansų galia, jau nekalbant apie Amerikos karines pajėgas. Tačiau šias problemas reikia spręsti politiniais ir diplomatiniais metodais, steigiant regioninius saugumo institutus“, – pabrėžė diplomatas.
Jis pažymėjo, kad „pasikliauti karinio potencialo, juo labiau branduolinio, didinimu – žinomai pralaimėtas, pražūtingas žaidimas“.
„Tokiu būdu Šiaurės Korėja pasaulinio branduolinių valstybių lygio vis tiek nepasieks, o savo ekonomiką galutinai sužlugdys“, – mano agentūros pašnekovas.
Ekspertai Maskvoje mano, jog branduolinis bandymas Šiaurės Korėjoje gali būti vidaus politinės kovos šioje šalyje rezultatas.
„Susidaro pojūtis, kad šalyje prasideda kova dėl sosto ir atitinkamai kai kurie mėgina pasirodyti esą kieti vaikinai“, – sakė antradienį ekspertas Korėjų klausimais, artimas diplomatiniams sluoksniams.
Pasak pašnekovo, „visiškai aišku, kad Šiaurės Korėjoje iš liberalių, reformų nuotaikų, pozicijų ir požiūrių politinio kapitalo nesusikrausi“.
