Kaip skelbia „The Daily Mail“, planetoje kosmose apgyvendinti astronautai gaus produktus iš Žemės, tačiau bus informuoti, kad jų grįžimas namo kainuotų pernelyg brangiai ir būtų raginami kaip įmanoma anksčiau tapti nepriklausomi nuo kolegų Žemėje.
Jau gautas finansavimas
NASA tyrimų centro „Ames“ vadovas Pete'as Wordenas patvirtino, kad šiam projektui vystyti jie gavo apie 1,6 mln. dolerių finansavimą. NASA šiam projektui papildomai skyrė 100 tūkst. JAV dolerių. Taip pat tikimasi patraukti ir milijarderių dėmesį, kad šie finansuotų ambicingą projektą.
Iš pradžių naujosios misijos dalyviai pasieks Marso palydovus, iš čia galės intensyviai tirti planetą telerobotų pagalba. Manoma, kad žmonės galės pasiekti Marso palydovus 2030 metais.
Projekto vadovai net neslepia, kad naujosios misijos tikslas bus pradėti apgyvendinti kitas planetas, kas dar prieš 20 metų atrodė neįmanoma.
„Bilietas į vieną pusę“
Atstumas nuo Žemės iki Marso, priklausomai nuo padėties orbitoje, siekia nuo 55,75 mln. kilometrų iki 401 mln. kilometrų.
Mokslininkai teigia, kad tikimybė Marso paviršiuje rasti vandens yra didesnė nei bet kurioje kitoje Saulės sistemos planetoje, tačiau klimato sąlygos ten vis dėlto yra nedėkingos gyvybei. Dieną oro temperatūra ten gali siekti 30 laipsnių šilumos, tačiau naktį gali nukristi iki 80 laipsnių šalčio, o kai kuriose vietose gali siekti ir 123 laipsnius šalčio. Para Marse yra 41 minutėmis ilgesnė nei žemėje, ši planeta dvigubai mažesnė nei Žemė.
„Journal of Cosmology“ išspausdintame mokslininkų Dirko Schulze-Makucho ir Paulo Davieso straipsnyje rašoma, kad kelionei į Marsą ieškoma keturių savanorių. „Yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmonių kolonijos įkūrimas Marse yra geistinas tikslas tiek dėl politinių, tiek dėl mokslo priežasčių“, – rašo mokslininkai. Tačiau jie pripažįsta, kad šio projekto įgyvendinimui būtinas tarptautinis bendradarbiavimas ir noras vėl pajausti tą rizikos ir atradimų dvasią, kuri buvo kad ir Kolumbo laikais ir kurią dabar pakeitė saugumo ir politinio korektiškumo kultūra.
Mokslininkai pripažįsta, kad ši misija iškels etinių klausimų, o taip pat ir nepasitenkinimą visuomenėje, kuri gali laikyti nusiųstus į Marsą žmones kaip aukas ir paliktus likimo valiai.
Tačiau tyrėjai teigia, kad šie pirmieji Marse apsigyvensiantys žmonės jausis panašiai kaip pirmieji europiečiai, vykę į Šiaurės Ameriką ir nežinoję, ar kada nors grįš namo. „Tie žmonės, nors ir neturėjo tikslo galutiniame taške likti visam laikui, vis dėlto labai smarkiai rizikavo vykdami atrasti naujas žemes, jie suvokė, kad šių paieškų metu jiems iškildavo didelė rizika žūti“, – teigė mokslininkai.
