Naujausia krizė įsiplieskė, kai JAV, Vokietijos, Kanados, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos ir Švedijos ambasados praėjusį pirmadienį paskelbė labai retą bendrą pareiškimą, ragindamos paleisti O.Kavalą.
Šis 64 metų filantropas ir verslininkas be teismo nuosprendžio kalinamas nuo 2017 metų. O.Kavalai pareikšta virtinė kaltinimų, susijusių su 2013 metais vykusiais protestais ir nesėkmingu bandymu įvykdyti karinį perversmą 2016-aisiais.
Žmogaus teisių gynėjai ir kai kurios Vakarų vyriausybės O.Kavalos kalinimą laiko politiniu. Bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas laikosi savo ir ambasadorių kreipimąsi priėmė kaip provokaciją.
Jis įsakė artimiausiu metu išsiųsti iš šalies dešimties Vakarų šalių ambasadorius, kuriuos R.T.Erdoganas viešai apkaltino „nepadorumu“. Tiesa, Turkijos prezidentas pirmadienį atsitraukė, pareikšdamas, kad ambasadoriai „dabar bus atsargesni“.
Vis dėlto Lietuvos ambasadorius Turkijoje Ričardas Degutis, ko gero, būtų likęs dirbti Ankaroje – net jei turkų vyriausybė būtų patvirtinusi R.T.Erdoganoto sprendimą. Mat mūsų šalies atstovo parašo po bendru Vakarų šalių kreipimusi nebuvo.
Turkijoje demokratija nesveikuoja
Nebuvo, tiesa, ir dar 20 ES šalių narių ambasadorių Turkijoje parašų. Nepasirašė po kreipimusi ir tokios svarbios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija.
Tačiau Lietuvos vyriausybė nuo pat darbo pradžios praėjusiais metais deklaruoja, kad vykdo vertybėmis grįstą užsienio politiką.
Ingridos Šimonytės Vyriausybės programoje deklaruojamas siekis „laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių konstitutyvinių Lietuvos užsienio politikos principų“.
„Lietuva turi prisidėti, kad pamatinių Europos Sąjungos vertybių – demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių – erdvė ne mažėtų, o plėstųsi tiek už Europos Sąjungos ribų, tiek joje pačioje“, – rašoma programoje.
-
ES vadovai reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje
-
Diplomatas: ginčai dėl ES plėtros baigėsi gera žinia ir Lietuvai, ir Balkanams
-
R.T.Erdoganas: Turkijos aktyvistą parėmę ambasadoriai bus paskelbti nepageidaujamais
-
„NY Times“: Opozicija Turkijoje stiprėja – artėja R.T.Erdogano eros pabaiga?
-
Turkijos prezidentas nebegrasina išsiųsti 10 Vakarų ambasadorių
Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, šeštadienį dalyvavęs Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje, irgi pabrėžė: „Turime ir toliau išlikti vieningi ir tvirti gindami demokratijos ir žmogaus teisių vertybes ir nepasiduoti autoritarinių režimų spaudimui.“
Lietuva aktyviai remia Kinijos grasinimų nuolat puolamą Taivaną, Honkongą, Baltarusijos ir Rusijos opoziciją.
Lietuva aktyviai remia Kinijos grasinimų nuolat puolamą Taivaną, Honkongą, Baltarusijos ir Rusijos opoziciją. Bet ar ne pasirinktinai elgiamasi?
R.Degutis bendro vakariečių kreipimosi dėl O.Kavalos nepasirašė, nors R.T.Erdogano valdoma Turkija, nemažos dalies ekspertų vertinimu, nebėra sveika demokratija – čia pažeidžiamos žmogaus teisės, persekiojama opozicija.
„Brookings“ institutas pernai rašė, kad R.T.Erdoganas konsoliduoja „vieno asmens valdžią“ ir trupina demokratijose svarbią stabdžių ir atsvarų sistemą.
„Šis režimas mažai kuo skiriasi nuo Azerbaidžano, Rusijos ar Baltarusijos. Turkija yra autokratinė valstybė, ir bet kokie santykiai su ja gali būti grindžiami tik real politik bei pragmatiškumu.
Bet moralumą truputį suskliaudžiame, nes pirmiausia paisome nacionalinių interesų“, – anksčiau šiemet 15min teigė Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, profesorius Gintautas Mažeikis.
„Kai paskelbi, kad laikaisi vertybinės užsienio politikos, visada kils tokių situacijų kaip ši – nesureaguota, nors buvo galima sureaguoti, nes kalbama apie akivaizdų žmogaus teisių pažeidimą.
Šiaip jau Turkijoje viskas blogai, tiesą sakant – ne ką geriau nei Rusijoje, nors ten dar galima laimėti rinkimus“, – portalui sakė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė.
„Kertame šaką, ant kurios tupime“
Užsienio reikalų ministerija 15min atsiųstuose atsakymuose rašė, esą Lietuva „atidžiai stebi susidariusią situaciją“.
„Turkija yra svarbi NATO aljanso narė ir artima Lietuvos sąjungininkė, todėl kilęs diplomatinis konfliktas yra žalingas ir kenkia visiems.
Raginame ieškoti diplomatinio šio konflikto sprendimo ir remiame šiuo metu vykstančius neformalius pokalbius, bandant rasti visiems priimtiną išeitį. Būtina visomis priemonėmis vengti tolesnės įtampos ir eskaluoti šį konfliktą“, – teigė ministerija.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) dar 2019 metais paragino paleisti O.Kavalą ir pareiškė, kad pastarojo įkalinimas nebuvo paremtas įtikinamais įrodymais bei yra laikytinas siekiu nutildyti aktyvistą. Europos Taryba teigia, kad lapkričio pabaigoje pradės atitinkamas procedūras prieš Turkiją, jei O.Kavala nebus paleistas.
Be to, kaip 15min pasakojo šaltiniai, bendros pozicijos dėl kreipimosi raginant paleisti O.Kavalą ES kaip institucija taip ir nerado – esą Bendrijos delegacijos Turkijoje vadovas Nikolausas Meyeris-Landrutas turėjo konstatuoti, kad ES vardu parašo suraityti nepavyks.
Užsienio reikalų ministerija irgi atkreipė dėmesį: „Lietuvos pozicija dėl O.Kavalos bylos, kuri šiuo metu yra EŽTT sprendimo įgyvendinimo klausimas, yra aiški ir buvo ne kartą išreikšta Europos Tarybos Ministrų Komiteto žmogaus teisių posėdžiuose.“
M.Laurinavičius: Kitą kartą, kai bandysime kelti klausimus dėl Baltarusijos, Rusijos ar Kinijos, ta pati Prancūzija ar Vokietija mums primins mūsų elgesį.
Kita vertus, tarp dešimties kreipimąsi dėl O.Kavalos pasirašiusių šalių vis tiek atsidūrė šešios ES šalys narės – jos vis tiek panoro dar kartą pabrėžti Turkijai savo poziciją dėl aktyvisto kalinimo. Bet ne Lietuva.
„Kad čia dvigubi standartai, visiškai akivaizdu. Vertybėms grįsta politika nėra nei šūkis, nei deklaracija – ji labai pragmatiška. Laikomasi tų vertybių, kurios garantuoja mūsų pačių saugumą, ekonominę gerovę.
Kai mes Turkijos atžvilgiu bandome visiškai neprisijungti prie tikrai pačių svarbiausių Vakarų valstybių, kertame šaką, ant kurios tupime. Kitą kartą, kai bandysime kelti klausimus dėl Baltarusijos, Rusijos ar Kinijos, ta pati Prancūzija ar Vokietija mums primins mūsų elgesį.
Siekdami savo tikslų dėl Baltarusijos ar Rusijos, negalime nereaguoti į tokias pačias problemas, ypač tokias, kokias kelia net ir partnerė Turkija. Mes prarandame sąjungininkus ten, kur turėtume jų ieškoti“, – 15min tvirtino užsienio politikos ekspertas Marius Laurinavičius.
15min šaltiniai visgi svarstė, kad R.Degutis esą nedrįso pasirašyti po kreipimusi. Diplomatas tik šiemet pradėjo dirbti ambasadoriumi Ankaroje.
D.Jakniūnaitė savo ruožtu neatmeta galimybės, kad Lietuvai pasirašyti po bendru kreipimusi „nelabai kas ir siūlė“.
„Yra valstybių grupė, kuri vykdo etišką užsienio politiką – ne tik kalba, bet ir veikia. Ir jos svarbesnės. Bet reikia pripažinti, kad ir buvusios, ir dabartinės vyriausybės politika Turkijos atžvilgiu buvo ganėtinai atsargi ir nuolaidžiaujanti.
Kol kas, regis, nepriėjo nei rankos, nei mintys pergalvoti, ko mes norime iš Turkijos ir ko nenorime. Tam tikra prasme su Kinija lengviau, nes priklausomybė nėra labai didelė. O Turkijos atveju svarbu ir NATO, ir ekonomika, ir migracija“, – 15min teigė analitikė.
Turkijos svertas – migracija ir skrydžiai
Anot „The New York Times“, naujausią eskalacijos santykiuose su Turkija raundą – bendrą kreipimąsi dėl O.Kavalos – inicijavo būtent JAV prezidento Joe Bideno administracija.
„Jei tai tiesa, Europos valstybės – Vokietija, Prancūzija ir grupė Šiaurės šalių – iš esmės yra situacijos įkaitės. Dabar, kai Erdoganas atsakė grasinimu, jos tapo kivirčo dalimi.
Svarbia dedamąja svarstant, ar pasirašyti bendrą vakariečių kreipimąsi dėl O.Kavalos, tapo Lietuvos noras galiausiai pasiekti, kad iš Turkijos miestų nevyktų tiek daug skrydžių į Minską.
O juk ES, išskyrus Prancūziją ir Graikiją, pastaruoju metu stengėsi taikytis su Turkija ir nuraminti aistras. Briuselis, Berlynas bandė grįžti prie tvirtų darbinių santykių su Erdoganu – dar ir dėl to, kad tikėtinas poreikis kartu dirbti pabėgėlių iš Afganistano klausimu“, – mano vokietis užsienio politikos ekspertas Ulrichas Speckas.
15min šaltinių teigimu, bent jau Vilniaus atveju migracijos klausimas iš tiesų buvo svarbus – esą svarbia dedamąja svarstant, ar pasirašyti bendrą vakariečių kreipimąsi dėl O.Kavalos, tapo Lietuvos noras galiausiai pasiekti, kad iš Turkijos miestų nevyktų tiek daug skrydžių į Minską.
Žinia, iš Turkijos ir Irako į Baltarusijos sostinę – nepaisant pastangų tai pakeisti – ir toliau kasdien vyksta keleiviniai lėktuvai su migrantais, kurie tada bando patekti į ES per Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
Anot U.Specko, vis dėlto „Bidenas atrodo nenorintis ignoruoti Erdogano elgesio ir bendradarbiauti ten, kur įmanoma – Baltieji rūmai nevengia konflikto su Turkija“.
Kita vertus, spaudimas padėjo – jei ir paties O.Kavalos atžvilgiu. JAV užkulisiuose leidus suprasti, kad ambasadorių atšaukimas dar labiau pagilintų ekonominę krizę Turkijoje ir apskritai neturėtų precedento NATO šalių narių tarpusavio santykiuose, R.T.Erdoganas pirmadienį atsitraukė.
O ir patys Vakarų šalių ambasadoriai, anot „Financial Times“, pasielgė protingai, kai paskelbė, kad laikosi Vienos konvencijos 41-ojo straipsnio, kuriame apibrėžiama diplomatų pareiga nesikišti į juos priimančių šalių vidaus reikalus.
Buvęs ES ambasadorius Turkijai Marcas Pierini „Euronews“ teigė, kad R.T.Erdoganas nori nukreipti turkų dėmesį nuo vidaus problemų.
„Liros kursas nuosekliai krenta dėl prezidento sprendimų, nuomonių apklausos – labai prastas signalas prezidentui, jo partijai ir koalicijai su nacionalistais. Amžių senumo receptas sprendžiant vidaus problemas – kurti jas išorėje. Tai ir nutiko“, – tvirtino M.Pierini.
