15min be reklamos
2022 11 28, 06:08 Atnaujinta 2022 11 29, 00:21

„Newsweek“: Rusijoje pavasarį buvo aptarinėjama branduolinio smūgio Ukrainai galimybė

Ukrainos kariuomenė teigia, kad Rusija turi pakankamai raketų ir bepiločių skraidyklių naujiems išpuoliams, nors didelio tikslumo ginklo arsenalas ir yra sumažėjęs. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad ši savaitė gali būti tokia pat sunki kaip ir praėjusi, nes priešas planuoja naujas atakas. Sekmadienį Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija patvirtino, kad į Ukrainą išsiųstos naujosios kartos raketos „Brimstone 2“.
Rusijos karys
Rusijos karys / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

  • JK gynybos ministerija oficialiai patvirtino, kad Ukrainai buvo išsiųstos raketos „Brimstone 2“
  • Šeštadienį startavusi iniciatyva „Grūdai iš Ukrainos“ – maisto tiekimo skurdžiausioms Afrikos šalims schema – jau surinko beveik 150 mln. JAV dolerių, sakė V.Zelenskis
  • „Newsweek“ skelbia, kad FSB informatoriaus laiškas rodo, jog Rusija ruošėsi užpulti Japoniją
  • „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas sakė, kad yra ženklų, jog Rusija gali ruoštis palikti Zaporižios AE

Svarbiausias sekmadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:27

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

„Newsweek“: Rusijoje pavasarį buvo aptarinėjama branduolinio smūgio Ukrainai galimybė

00:21

Šių metų pavasarį Rusijos pareigūnai aptarinėjo galimą branduolinio ginklo panaudojimą prieš Ukrainą. Kaip rašo „Newsweek“, tokių diskusijų faktą patvirtina leidinio gauti elektroniniai laiškai. Juos į Rusijos žmogaus teisių gynėjo ir antikorupcinės svetainės Gulagu.net vadovo Vladimiro Osečkino elektroninį paštą atsiuntė FST informatorius slapyvardžiu „Permainų vėjas“. Jis siuntė informaciją apie pokalbius Kremliuje ir Rusijos saugumo tarnybose.

Pažymima, kad šie laiškai buvo išsiųsti likus keliems mėnesiams iki V.Putino pareiškimo, kad jis yra pasirengęs panaudoti branduolinį ginklą Rusijos „teritoriniam vientisumui“ apginti. Tačiau minėtas informatorius išreiškė abejonę, ar V.Putinas ryžtųsi branduoliniam smūgiui, nes Rusija „taip pat atsidurtų ant bangos“. Jis pridūrė, kad, nors karas prieš Ukrainą yra „kažkur anapus logikos ir sveiko proto“, visi diskusijose dalyvavę asmenys išreiškė viltį, kad nebus įvykdyta „visiška kvailystė“ – panaudotas branduolinis ginklas.

„AP“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas
„AP“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Be to, asmuo, pasivadinęs „Permainų vėju“, sakė, kad taktinių branduolinių ginklų panaudojimas prieš Ukrainą reikštų „Rusijos pralaimėjimą“ tiek priešininkų, tiek neutralių šalių akyse.

„Toks svarus argumentas lokaliame konflikte parodytų karinį silpnumą, kurio negalėtų atsverti net karinė sėkmė“, – sakė FST informatorius.

Jis taip pat užsiminė, kad vadovavimo grandinė Kremliuje užblokuotų V.Putino sprendimą, jei jis bandytų įsakyti surengti branduolinį smūgį. Tačiau, pasak leidinio, pats V.Putinas tokiose diskusijose nedalyvavo.

„Jis vienintelis gali nuspręsti dėl tokių ginklų panaudojimo, nepriklausomai nuo generolų nuomonės. Tačiau pats tokių diskusijų faktas Baltiesiems rūmams kelia susirūpinimą“, – pažymėjo žurnalistai.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos programos direktorius Maxas Bergmannas „Newsweek“ sakė, kad V.Putinas dabar „desperatiškai ieško būdų, kaip pakeisti šį konfliktą“.

„Jei esate tokios valstybės kaip Rusija lyderis, galite nusivilti milžiniškomis branduolinių ginklų atsargomis, kurios yra jūsų pretenzija į didžiosios valstybės statusą, bet kartu tos atsargos atrodo nesvarbios – juk iš tikrųjų jų negalite panaudoti. Viskas, ką galite padaryti, tai grasinti, kad jas pasinaudosite“, – aiškino M.Bergmanas.

Kartu jis mano, kad jei Ukraina ir toliau darys didelę pažangą ir priartės prie okupuoto Krymo, Rusijos Federacija gali rimtai griebtis branduolinių grasinimų.

Kartu JAV pareigūnai nemato jokių įrodymų, kad Rusijos kariuomenė pergabentų branduolinius ginklus ar kaip nors ruoštųsi tokiam smūgiui. Tuo metu šaltiniai Joe Bideno administracijoje teigia, kad JAV pareigūnai mano, jog branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą rizika gali padidėti, kai Maskva išnaudos savo pajėgas ir įprastinę ginkluotę kare.

Naujas pavojus Zaporižios atominėje elektrinėje: okupantai nebeįleidžia darbuotojų į elektrinę

23:51

Rusų okupantai nebeįleidžia Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų į jos teritoriją.

Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo 18 val. suvestine, nuo pirmadienio okupantai uždraudė patekti į Zaporižios AE tiems elektrinės darbuotojams, kurie atsisakė pasirašyti sutartis su „Rosatom“.

Anksčiau tapo žinoma, kad okupantai nepaliauja bandę priversti elektrinės darbuotojus pasirašyti sutartis su „Rosatom“ ir sugalvoja naujų priemonių, kaip priversti žmones bendradarbiauti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Agitacijoje dalyvavo aukščiausi Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ vadovai – generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas operatyviniam valdymui Andrejus Petrovas ir „Rosenergoatom“ vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Šutikovas. 

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi pripažino, kad Ukrainos personalas, atliekantis gyvybiškai svarbias užduotis Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje, patiria nuolatinį spaudimą.

Didžiausią Europoje atominę elektrinę, esančią Enerhodare, Zaporižios srityje, nuo kovo mėnesio okupavo Rusijos kariai. Ukrainos pusė teigia, kad užpuolikai periodiškai apšaudo elektrinę, keldami branduolinės katastrofos grėsmę.

Pagrobtas ir nužudytas: paaiškėjo Charkivo srityje dingusio vaikų rašytojo V.Vakulenkos likimas

22:51

50-metis rašytojas, poetas ir daugelio literatūrinių apdovanojimų laureatas Volodymyras Vakulenka rastas tarp tų, kuriuos rusai nužudė per Charkivo srities okupaciją. V.Vakulenkos kūnas aptiktas palaidotas po 319 numeriu okupantų nužudytų ukrainiečių kapinėse prie Iziumo.

Masinėje kapavietėje buvo aptikta daugiau kaip 400 palaikų. Laidotuvėmis rūpinosi vietos laidojimo tarnyba, kuri vedė mirusiųjų žurnalą. Žurnalistai žurnale ties minėtu numeriu aptiko rašytojo duomenis.

Taip pat rasta kūno nuotrauka su numeriu 319, daryta prieš palaidojimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Volodymyras Vakulenka
Asmeninio archyvo nuotr./Volodymyras Vakulenka

Joje – peršauti V.Vakulenkos dokumentai, o ant jo rankos matyti tatuiruotė, panaši į rašytojo turėtą. Spėliones apie V.Vakulenkos mirtį dabar patvirtino DNR tyrimai.

Rašytojas be žinios dingo 2022 m. kovo mėn. Kapytolivkos kaime, netoli Iziumo. Ilgiau nei šešis mėnesius tėvai ieškojo sūnaus, o vėliau paaiškėjo, kad jį pagrobė okupantai. Iki šiol jo likimas buvo nežinomas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina rengiasi naujiems Rusijos smūgiams svarbiai infrastruktūrai

21:13

Ukraina pirmadienį rengiasi naujiems Rusijos smūgiams energetikos ir kitai svarbiai infrastruktūrai, kuriems Maskva, regis, yra pasirinkusi savaitinį modelį, o Kyjivo valdžia įspėja apie galimą žmonių evakuaciją iš sostinės.

Kyjive pirmadienį apsilankė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai – didžiausia delegacija, atvykusi į Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo savo invaziją, – pažadėję atsiųsti elektros generatorių, šiltų drabužių ir maisto, siekdami padėti ukrainiečiams atlaikyti šalčiausius mėnesius ir neprarasti ryžto kovoti.

„Rusija civilinį energetinį saugumą paverčia ginklu ir tai tikrai gėdinga“, – Kyjive sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakare įspėjo, kad Rusijos pajėgos „rengia naujus smūgius ir, kol jie turės raketų, jie nesustos“.

Pirmadienį jis susitiko su vyriausybės aukšto rango pareigūnais, su kuriais svarstė, kokių veiksmų imtis.

„Ateinanti savaitė gali būti tokia pat sunki, kaip ir ką tik pasibaigusioji“, – prognozavo jis vėlų sekmadienio vakarą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia panaudoti šaltį, sniegą ir ledą savo naudai ir ne tik mūšio lauke, bet ir prieš Ukrainos civilius.

„Prezidentas Putinas dabar bando panaudoti žiemą kaip ginklą kare prieš Ukrainą. Tai yra siaubinga ir mums reikia pasirengti naujiems smūgiams, – pareiškė jis Bukarešte rengiamo NATO užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimo išvakarėse. – Štai kodėl NATO sąjungininkai padidino savo paramą Ukrainai.“

Tuo tarpu 3 mln. gyventojų turinčio Kyjivo meras Vitalijus Kličko pareiškė, kad dalį sostinės gyventojų gali tekti evakuoti į vietas, kur grėstų mažesnė būtiniausių paslaugų teikimo nutrūkimo dėl raketų smūgių rizika.

Rusija jau ne vieną savaitę raketomis smogia energetikos infrastruktūros objektams aplink Kyjivą bei kitus Ukrainos miestus ir tai paprastai daro pirmadieniais, darbo savaitės pradžioje. Dėl tokių smūgių šalyje sutrinka elektros ir vandens tiekimas.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas nacionalinės televizijos eteryje sakė, kad, remiantis smūgių infrastruktūrai modeliu ir Rusijos kariuomenės pasirengimo smūgiams laiku, nauji smūgiai gali būti surengti vėliau pirmadienį arba kitą savaitę.

Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai per nacionalinę televiziją taip pat sakė, kad pirmadienį Ukrainos oro erdvėje buvo pastebėtas suintensyvėjęs Rusijos lėktuvų aktyvumas.

Meteorologams prognozuojant, kad po mažiau nei savaitės oro temperatūra nukris iki minus 11 laipsnių Celsijaus, pagalbą Ukrainai teikianti tarptautinė bendruomenė vis daugiau dėmesio skiria tokioms priemonėms, kaip generatoriai ir transformatoriai, kurie turėtų padėti užtikrinti elektros tiekimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „ir toliau mėgina paversti Ukrainą juodąja skyle – be šviesos, be elektros, be šildymo, kad ukrainiečiai būtų įstumti į tamsą ir šaltį“, pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pirmininkaujantis ES ministrų susitikimui Bukarešte, kuriame svarstoma kaip padėti Ukrainai įveikti humanitarinę krizę.

„Taigi turime toliau teikti paramą ir parūpinti ukrainiečiams daugiau priemonių, kad jie galėtų atlaikyti žiemos be elektros riziką.“

G.Landsbergis po susitikimo su V.Zelenskiu: parama Ukrainai padės greičiau laimėti karą

21:11

Ukrainos rėmėjai turi nepamiršti tikslo, jog Ukraina turi laimėti kovoje prieš Rusiją, ir tai padės jai teikiama karinė parama, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Tai jis pirmadienį teigė „Twitter“ paskyroje, kartu su Baltijos, Šiaurės šalių kolegomis susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Susitikimas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą aiškiai parodė, kad mes neturime prarasti esminio tikslo: Ukraina turi laimėti kovos lauke. Tankai, oro gynybos sistemos, kita sunki ginkluotė pagreitins Ukrainos pergalę“, – įraše po susitikimo teigė V.Landsbergis.

Jis pirmadienį lankosi Kyjive kartu su Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrais.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, delegacijos nariai susitiko su V.Zelenskiu, taip pat – Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, su ministre eurotalantinei integracijai Olha Stefanyšina.

Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Gabrielius Landsbergis
Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Gabrielius Landsbergis

Anot G.Landsbergio, Ukrainos vadovai padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už lyderystę, telkiant paramą Ukrainai ir paragino Europos šalis „nelėtinti paramos tempo“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

ES ieškos priemonių, kaip nubausti sankcijų Rusijai pažeidėjus

20:42

Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai įvestų sankcijų, pirmadienį pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujanti Čekija.

Pranešime teigiama, kad valstybės narės vienbalsiai sutarė, jog ribojamųjų priemonių Rusijai pažeidimas bus laikomas „ES nusikaltimu“ visame bloke.

Taip bus lengviau įtraukti asmenis ir subjektus iš ES nepriklausančių šalių į sankcijų sąrašus, sudarytus siekiant nubausti už tokius veiksmus kaip Rusijos invazija į Ukrainą.

Be to, tai padėtų suvienodinti ES sankcijų teisės aiškinimą ir vykdymą visame 27 valstybių bloke.

„Šiuo metu valstybės narės skirtingai apibrėžia, kas yra ribojamųjų priemonių pažeidimas ir kokios nuobaudos turėtų būti taikomos pažeidimo atveju“, – sakoma Čekijos pareiškime.

„Tai gali lemti skirtingą sankcijų vykdymo užtikrinimo laipsnį ir riziką, kad šios priemonės bus apeinamos, o tai gali sudaryti sąlygas asmenims, kuriems taikomos sankcijos, toliau naudotis savo turtu ir remti režimus, kuriems taikomos ES priemonės“, – priduriama jame.

Po to, kai buvo priimtas šis sprendimas, Europos Komisija – ES vykdomoji institucija – parengs siūlomą teisinę direktyvą ir pateiks ją valstybėms narėms bei Europos Parlamentui.

Karas Ukrainoje didina cheminių ginklų panaudojimo grėsmę

16:43

Rusijos invazija į Ukrainą padidino masinio naikinimo ginklų panaudojimo grėsmę, pirmadienį pareiškė pasaulinės cheminių ginklų priežiūros institucijos vadovas.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, pareiškė jos vadovas Fernando Ariasas per organizacijos metinį susitikimą.

„Padėtis Ukrainoje vėl padidino realią masinio naikinimo ginklų, įskaitant cheminius ginklus, keliamą grėsmę“, – Hagoje vykusiame susitikime sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Legendinė Čornobajivka po rusų pabėgimo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Legendinė Čornobajivka po rusų pabėgimo

„Tai padidino esamą įtampą iki tokio lygio, kad nebelieka užtikrintumo dėl tarptautinės bendruomenės vienybės sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, susijusius su tarptautiniu saugumu ir taika“, – pridūrė reguliavimo institucijos vadovas.

F.Ariasas apgailestavo, kad tarptautinės už nusiginklavimą atsakingos institucijos, tokios kaip Nobelio taikos premijos laureatė OPCW, „dabar tapo konfrontacijos ir nesutarimų vietomis“.

Nuo vasario, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, pasipylė grasinimai ir įtarimai dėl galimo branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų panaudojimo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie jau buvo dislokuoti.

F.Ariasas priminė Rusijai ir Ukrainai, kad jos yra tarp 193 šalių, „iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojusių niekada ir jokiomis aplinkybėmis... nepanaudoti cheminių ginklų“.

Jo teigimu, OPCW „toliau atidžiai stebi šią rimtą situaciją ir palaiko ryšius su Rusijos Federacijos ir Ukrainos nuolatinėmis atstovybėmis“.

Organizacijos vadovas pridūrė, kad OPCW Kyjivo prašymu ukrainiečių gelbėtojus apmokė reaguoti į chemines atakas ir aptikti cheminių medžiagų nuotėkius.

Ankara Bukarešte kalbėsis su Švedija ir Suomija dėl jų stojimo į NATO

16:27

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad antradienį Bukarešte vyksiančio NATO susitikimo užkulisiuose susitiks su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos aptarti šių šalių siekio įstoti į Aljansą.

„Rytoj Bukarešte trišaliu formatu susitiksime su Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrais“, – sakė  M.Cavusoglu. Jį citavo privatus transliuotojas NTV.

Ankara kaltina šias Šiaurės šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais, ir delsia ratifikuoti jų narystę NATO, nepaisydama birželį pasiekto susitarimo.

„Procesas vystosi teigiama linkme, tačiau dar reikia žengti tam tikrus žingsnius“, – sakė turkų ministras.

„Tiesą sakant, Švedija yra ta šalis, kuri turi imtis daugiau veiksmų“, – pridūrė jis.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.

Naujasis Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas šio mėnesio pradžioje lankėsi Ankaroje ir susitiko su turkų prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu tikėdamasis užsitikrinti Turkijos pritarimą.

Prieš šią kelionę NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, Stambule susitikęs su M.Cavusoglu ir R.T.Erdoganu, sakė, kad abi šalys yra pasiryžusios bendradarbiauti su Ankara sprendžiant jai susirūpinimą keliančius klausimus, ir pridūrė, kad atėjo laikas jas priimti į organizaciją.

Iš visų Aljanso narių tik Vengrija ir Turkija dar nėra davusios pritarimo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas praėjusią savaitę pareiškė, kad šalies parlamentas pritars Suomijos ir Švedijos stojimui kitais metais.

Ukrainos VRM: nuo pirmadienio ukrainiečiai turi būti pasiruošę masinei raketų atakai

14:54

Nuo šiandien ukrainiečiai turi būti pasiruošę dar vienai masinei Rusijos Federacijos raketų atakai. Paprastai rusams tokioms atakoms pasiruošti prireikia 7–14 dienų.

Apie tai sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka. Anot jo, nereikėtų pamiršti saugos taisyklių.

„Jiems vidutiniškai reikia 7-14 dienų, kad paruoštų didžiulę raketų ataką. Todėl iš principo nuo šiandien turime būti pasirengę, deja, tam, kad bet kurią akimirką rusai gali pradėti masinę ataką“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie situaciją fronte, jis pažymėjo, kad sunkiausia pastaraisiais mėnesiais yra Donecko, Bachmuto ir Avdijivkos srityse.

„Ten vyksta sunkiausi mūšiai, rusai tiesiog savo kūnais uždengia šią žemę, tiesiog juda per savo lavonus, kad bandytų prasibrauti iki Avdijivkos ir Bachmuto. Iš esmės ten vyksta sunkiausios kovos dabar“, – sakė V.Denysenka.

M.Podoliakas: Krymas bus išlaisvintas po pusės metų

13:28

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas įsitikinęs, kad po šešių mėnesių laikinai okupuotas Krymas jau bus išlaisvintas.

„Po šešių mėnesių nuvažiuosiu į Jaltos krantinę, ten turiu savo mėgstamą vietą, garantuoju, kad ten tikrai įsijungsiu telefoną ir kalbėsime, koks bus laisvas Krymas. Visi rusai, kurie pavogė mūsų turtą, gąsdino, plėšė, žudė, prievartavo ir grobė, išvažiuos iš ten“, – sakė M.Podoliakas.

Pasak jo, Rusijos Federacijos pradėtas karas prieš Ukrainą turėtų baigtis „rusų pasaulio“ pabaiga.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mychaila Podoliakas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mychaila Podoliakas

„Rusų pasaulis“ tokia forma turi nustoti egzistuoti, ir tikiuosi, kad mes tikrai tai padarysime. Tai teisingas šio karo užbaigimas – modernaus tipo „Rusijos taikos“ egzistavimo koncepcijos pabaiga“, – kalbėjo jis. 

M.Podoliakas pridūrė, kad Krymas turėtų būti išlaisvintas karinėmis priemonėmis.

„Krymas turi būti išvaduotas karinėmis priemonėmis, visų pirma dėl to, kad tokio intensyvumo karas reikalauja tik karinio visų okupuotų teritorijų išlaisvinimo... Natūralu, kad judėsime link visų teritorijų deokupacijos. Kitu atveju, revanšizmas, kitaip karas prasidės iš naujo, nes Rusija toliau spekuliuos šiuo anklavu ir dar šiandien bandys atkeršyti už prarastą karą“, – mano M.Podoliakas.

Ukraina įspėja apie naujus Rusijos raketų smūgius

12:59

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Rusija rengiasi naujai raketų atakų prieš ukrainiečių energetikos sistemą bangai.

Dėl ligšiolinių Rusijos atakų didelės Ukrainos teritorijos dalys jau ir taip neturi elektros ir šildymo.

Ukrainos kariuomenės atstovė spaudai sakė, kad į Juodąją jūrą neseniai įplaukė Rusijos karo laivas su sparnuotosiomis „Kalibr“ tipo raketomis.

„Tai rodo, kad buvo rengiamasi“, – teigė atstovė Natalia Humeniuk.

Temperatūrai nukritus žemiau nulio, dėl pasikartojančių Rusijos atakų Ukrainos energetikos tinklas atsidūrė ant griūties ribos. Pastarosiomis savaitėmis sutriko elektros ir vandens tiekimas milijonams žmonių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai sekmadienį kreipdamasis į ukrainiečius perspėjo, kad Rusija rengia naujas oro atakas.

Jis sakė, kad Maskvos pajėgos tęs sistemingų išpuolių kampaniją „tol, kol turės raketų“.

V.Zelenskis pridūrė, kad kariuomenė rengiasi kartu su Vakarų sąjungininkėmis, tiekiančiomis Ukrainai naujų oro gynybos sistemų.

Rusija teigė, kad taikosi tik į su kariuomene susijusius infrastruktūros objektus, ir dėl elektros tiekimo nutraukimo bei jo poveikio civiliams kaltino Kyjivo atsisakymą derėtis su Maskva, o ne savo raketų atakas.

Kremlius: Rusijos kariai neišeis iš Zaporižios AE

12:22

Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos kariuomenės išvedimas iš Zaporižios AE „negali įvykti“.

„Nereikia ieškoti jokių ženklų (Rusijos kariuomenės išvedimo iš ZAE – red.), kur jų nėra ir negali būti“, – teigė jis. 

D.Peskovas taip pat pakomentavo Vatikano pasiūlymą tarpininkauti Rusijos kare prieš Ukrainą: „Mes sveikiname tokią valią, bet Ukraina negali reikalauti tokių platformų dabar“.

Lapkričio 27 d. „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas pranešė, kad yra ženklų, jog Rusijos kariuomenė ruošiasi pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės.

Rusai per pastarąją parą apšaudė Chersono sritį 30 kartų

11:37

Per dieną rusų okupantai Chersono sritį apšaudė 30 kartų, dėl to vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.

„Rusijos okupantai 30 kartų apšaudė Chersono srities teritoriją.

Praėjusią dieną per Rusijos apšaudymą žuvo 1 žmogus, o dar 2 Chersono srities gyventojai buvo sužeisti“, – tikino jis. 

Pasak jo, Rusijos įsibrovėliai smogė privatiems ir daugiabučiams namams Chersone. 

 

Okupuotame Donecke dega naftos bazė

11:22

Lapkričio 28-osios rytą buvo pranešta, kad okupuotame Donecke dega naftos bazė.

Apie tai pranešė Ukrainos kariuomenės strateginės komunikacijos centras,.

Šiuo metu detalių apie gaisrą nėra, tačiau nuotraukos ir vaizdo įrašai skelbiami socialiniuose tinkluose.

 

V.Klyčko paaiškino, kaip galėtų atrodyti evakuacija iš Kyjivo

11:16

Evakuacija iš sostinės vyks ne į kitus regionus, o į Kyjivo priemiesčius, patikslino meras Vitalijus Klyčko.

„Neatmetu blogiausio scenarijaus. Visiškos evakuacijos nebus – galbūt dalinė, bet to negalima pavadinti evakuacija.

Tai laikinas tam tikrų kategorijų žmonių perkėlimas į priemiesčius, kur gali būti tiekiamos paslaugos“, – kalbėjo jis. 

Anksčiau buvo pranešta apie galimą žmonių evakuaciją iš Kyjivo, bet detalės nebuvo pateiktos. 

Nuotr. iš Vitalijaus Klyčko „Facebook“ profilio/Vitalijus Klyčko
Nuotr. iš Vitalijaus Klyčko „Facebook“ profilio/Vitalijus Klyčko

V.Klyčko pabrėžė, kad nėra jokios kalbos apie evakuaciją į kitus regionus ar užsienį.

Meras taip pat prašė kiekvieno Kyjivo gyventojo apgalvoti įvairius scenarijus ir būti pasiruošusiems – turėti namuose techninio ir geriamojo vandens atsargas, maistą, kurį būtų galima gaminti ar vartoti be elektros, šiltų drabužių, įkrautų nešiojamų kompiuterių ir maitinimo bankų, atsisiųsti žemėlapius.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

10:56

Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo dar apie 590 okupantų. Rusijos Federacijos nuostoliai ir toliau auga.

Kaip pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje, per dieną Ukrainos gynėjai sunaikino daugybę priešo technikos.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki lapkričio 28 d. sudarė maždaug: 87 900 rusų karių, 2908 tankus, 5861 šarvuotą kovos mašiną, 278 lėktuvus, 261 sraigtasparnį. 

Ekspertas: Ukraina gali likti be elektros savaitėmis

10:07

Ukrainos energetikos įmonėms reikia 5–6 dienų, kad atkurtų elektros tiekimo stabilumą visoje šalyje ir pereitų prie planinių elektros energijos tiekimo nutraukimų. Tačiau po kiekvienos Rusijos atakos atkurti elektros tinklus tampa vis sunkiau. Ukrainiečiai turėtų būti pasirengę, kad šviesos nebus ne tik kelias dienas, bet ir savaites.

Kaip pranešė energetikos srities ekspertas Jurijus Korolčukas, Ukrainoje pamažu baigiasi elektros tinklų atkūrimo įrangos atsargos. Remonto darbai vėluos.

„Esminis dalykas čia yra tai, kad nepakanka įrangos. Įranga, kurią reikia pakeisti, sugadinta, neberestauruotina, jos nepakanka. Trūksta įrangos, kuri naudojama daugumoje Europos šalių. Jei ji čia bus atvežta, ją reikia sureguliuoti, performatuoti mūsų sistemą šiai įrangai“, – aiškino ekspertas.

Šiuo metu Ukraina surenka iš rinkos likusias prekes reikalingai įrangai. Užsienio įranga ne visada tinka.

„Jeigu apšaudymai kartosis į tuos objektus, kurie jau buvo suremontuoti, tai, greičiausiai, elektros atjungimas truks ilgiau – ne 5–6 dienas, o iki dviejų savaičių“, – sakė ekspertas.

Tuomet energetikai galvos, kaip prižiūrėti ukrainiečių vandens ir šilumos tiekimą, kai nėra elektros tiekimo. Pirmiausia tai susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais.

Kaip pažymėjo Korolčiukas, vietos valdžia vis dažniau siūlo ukrainiečiams kuriam laikui evakuotis. Jo nuomone, tai yra sąžininga pozicija yra geriausias pasirinkimas.

Britų žvalgyba: Rusija ir toliau gali apšaudyti Chersoną

09:08

Didžiosios Britanijos žvalgyba teigia, kad nepaisant išlaisvinimo, Chersonas tebėra pažeidžiamas Rusijos artilerijos ir yra smarkiai apšaudomas.

„Nepaisant to, kad 2022 m. lapkričio 11 d. Ukrainos kariai jį išlaisvino, pietų Ukrainoje esantį Chersono miestą ir toliau kasdien apšaudo Rusijos artilerija“, – sakoma apžvalgoje.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija primena, kad tik 2022 metų lapkričio 24 dieną žuvo 10 žmonių, o 2022 metų lapkričio 27 dieną šioje vietovėje užfiksuoti 54 apšaudymai. Tai yra didžiausias apšaudymų skaičius per parą.

Oleksijaus Hodzenkos/Ukrainos Gynybos ministerijos nuotr./Išlaisvintas Chersonas ir Antonivkos tiltas
Oleksijaus Hodzenkos/Ukrainos Gynybos ministerijos nuotr./Išlaisvintas Chersonas ir Antonivkos tiltas

„Miestas yra pažeidžiamas, nes yra daugumos Rusijos artilerijos sistemų, kurios dabar šaudo iš rytinio Dniepro kranto, už naujai įtvirtintų gynybos linijų, diapazone“, – nurodė britų žvalgyba.

Tuo pat metu didelė žalos dalis greičiausiai bus padaryta Chersonui dėl to, kad Rusija naudoja raketines salvines sistemas, daugiausia BM-21 „Grad“.

Rusija planuoja permesti kai kuriuos dalinius iš Baltarusijos

08:45 Atnaujinta: 10:27

Kaip pažymima rytinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje, rusų okupantai bando sukomplektuoti savo sumažėjusius dalinius. Fiksuojamas įrangos judėjimas.

„Vyksta priešo personalo ir karinės technikos perkėlimas nuostolius patyrusiems daliniams apginkluoti. Numatoma, kad kai kurie priešo vienetai įgis kovinius pajėgumus bus perkelti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos“, – sakoma pranešime. 

Kartu Generalinis štabas pabrėžia, kad jokių priešo puolamųjų grupių formavimosi požymių iš Baltarusijos teritorijų neaptikta.

„Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų daliniai, priklausantys regioninei vadinamosios sąjunginės Rusijos Federacijos valstybės ir Baltarusijos Respublikos karių grupuotei, vykdo valstybės sienos ruožo stiprinimo užduotį“, – sakė Generalinis štabas.

Neseniai paaiškėjo, kad į Baltarusiją jau buvo perkelta iki 12 000 mobilizuotų rusų. Baltarusijos ginkluotosios pajėgos esą visiškai patenkina okupacinio kontingento poreikius.

Atremtos priešo atakos

07:35

Per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas prie 10 gyvenviečių ir smogė 4 vietovėms, kuriose buvo susitelkę okupantai, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Siekdami diskredituoti gynybos pajėgas, Rusijos okupantai apšaudo gyvenamąsias vietoves, atsakomybę perkeldami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakoma paskelbtame pranešime.

 

Šiaurės Latvijoje į avariją pateko autobusas, vežęs Ukrainos karius

06:49

Ainažiuose, Latvijos šiaurėje, šeštadienio vakarą įvykus Estijos keleivinio autobuso avarijai, žuvo vairuotojas, o trys žmonės sunkios būklės paguldyti į ligoninę, teigė Latvijos priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba.

Sekmadienį vakare pareigūnai pranešė, kad autobusu važiavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai.

„Lapkričio 26 dienos vakare netoli Ainažių įvyko rimtas eismo įvykis, per kurį žuvo Estijos gynybos pajėgų užsakomąjį reisą vykdžiusio autobuso vairuotojas. Gynybos pajėgos reiškia užuojautą autobuso vairuotojo artimiesiems“, – sakė kariuomenės atstovai Taline.

„Per avariją buvo sužeistas vienas Estijos gynybos pajėgų narys, kuris buvo nuvežtas į ligoninę apžiūrai. Šio asmens būklei pavojaus gyvybei nėra. Likusieji per avariją sužeisti keleiviai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, kurie taip pat paguldyti į ligoninę. Latvijos policija stengiasi išsiaiškinti tikslias avarijos priežastis“, – teigė atstovai.

Estijos gynybos pajėgos neatskleidžia daugiau informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių veiklą Estijoje.

Latvijos policija informavo BNS, kad dėl avarijos pradėtas baudžiamasis tyrimas. Kaip vieną iš galimų avarijos priežasčių policija įvardijo blogas oro sąlygas.

Dar 23 žmonės patyrė lengvesnius sužalojimus.

Šeštadienį apie 19 val. 20 min. greitkelyje Ryga–Ainažiai įvykusioje avarijoje dalyvavo kelios transporto priemonės, įskaitant autobusą.

Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųsti greitosios pagalbos automobiliai, įskaitant septynis iš Estijos.

Per avariją sužeistieji buvo nuvežti į Valmieros, Rygos ir Parnu ligonines.

Kalbama apie dar vieną mobilizacijos Rusijoje bangą

06:09

JAV įsikūręs Karo studijų institutas, cituodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą, naujausioje ataskaitoje pabrėžia, kad Rusijos pareigūnai ruošiasi dar vienos mobilizacijos bangai. Teigiama, kad kariai Rusijos ir okupuotos Ukrainos teritorijose mobilizuoti bus slapta, o pati mobilizacija prasidės gruodžio 10 dieną.

Rusijos pajėgos palei Svatovę-Kreminną vykdo gynybines operacijas ir puolamąsias operacijas į vakarus nuo Kreminnos. Taip pat tęsia puolamąsias operacijas Avdijivkos apylinkėse

Tuo metu Ukrainos pajėgos tęsia kontrpuolimo operacijas link Svatovės ir Kreminnos.

Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau prievarta gabena ukrainiečių vaikus iš okupuotų teritorijų Luhansko srityje į Rusiją, prisidengdami tuo, kad vaikams reikalinga speciali medicininė priežiūra.

Paskutinis atnaujinimas 2022-11-28 06:09

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie 15min