„Pasaulinė finansų krizė Europos Sąjungoje (ES) labiausiai paveikė Baltijos šalis. Šiuo metu vis daugėja požymių, kad Estija, Latvija ir Lietuva pasiekė finansinės prarajos dugną, bet dar išlieka ir didesnio smukimo pavojus“, – rašo Šveicarijos dienraštis „Neue Zuercher Zeitung“.
Pastarieji konjunktūriniai Baltijos šalių duomenys – liūdna statistika: trečiajame ketvirtyje Latvijos bendras vidaus produktas (BVP) sumažėjo dar 19 proc., Estijos ir Lietuvos kiek mažiau – 15,6 proc., be to, antrajame ketvirtyje jis jau buvo smukęs 14,2 procento. Tuo metu nacionaliniai bankai prognozavo, kad visų metų BVP sumažėjimas Latvijoje sieks 17,5 proc., Lietuvoje – apie 15 proc., o Estijoje – 14 procentų. Manoma, kad Lietuva ir Estija jau pradeda lipti iš duobės, o Latvijoje padėtis ims gerėti tik šių metų pavasarį.
Pasaulinė krizė tris Baltijos tigrus užgriuvo itin nepalankiu momentu: 2004 metais į ES įstojusių Baltijos valstybių ūkiui pradėjus sparčiai plėtotis, ėmė didėti ir infliacija, o kylančios kreditų palūkanos bei nekilnojamojo turto rinkos krizė paralyžiavo vidaus paklausą. Sumažėjus ir eksporto paklausai Baltijos valstybėse prasidėjo nuosmukis. Tačiau visos trys Baltijos šalys tvirtai apsisprendė kapstytis iš krizės nesiimdamos nacionalinės valiutos devalvavimo, o pasirinkdamos „vidinės devalvacijos“ alternatyvą ir mėgindamos atkurti tarptautinį konkurencingumą skausmingomis kainų, uždarbio ir valstybės išlaidų mažinimo priemonėmis.
Estija planuoja įsivesti eurą
Nors ir krizė, Estija vis tiek ketina netrukus įsivesti eurą. Estai gali naudotis savo apdairumo vaisiais, nes ekonomikos bumo metais – skirtingai nei Lietuva ir Latvija – atsidėjo finansinių politinių atsargų juodai dienai, jomis dabar ir naudojasi. Estijos vyriausybė ambicingai planuoja 2011 metais įsilieti į euro zoną ir tikisi jau šį pavasarį atitikti visus Mastrichto kriterijus. Šalies užsienio skola (mažiausia ES) nekelia jokių problemų, infliacijos lygis nuo lapkričio atitinka Mastrichto reikalavimus. Silpnoji Estijos vieta – biudžeto deficitas, 2009 metais dėl unikalaus išlaidų sumažinimo dešimtadaliu siekęs kiek mažiau nei 3 procentus. Estai planuoja, kad šiais, 2010 metais, biudžeto deficitas sudarys tik 2,8 proc. BVP, nors finansų analitikai baiminasi, kad užtrukusi krizė gali biudžeto spragą praplėsti iki 4 procentų. Baltijos regiono Tarptautinio valiutos fondo ekspertas mano, kad būtų nedovanotina klaida atleisti vadžias prieš pat finišą, tad ragina Estiją toliau mažinti biudžeto deficitą, kad nekiltų kliūčių einant euro link.
Lietuva ir Latvija tolsta
Lietuva ir Latvija, priešingai, tolsta nuo euro zonos. Atsižvelgdami į didelį deficitą ir didėjančias pragyvenimo išlaidas, ekespertai mano, kad mažai tikėtina, jog 2014 ar 2015 metais joms pavyks įsivesti eurą, nors šių valstybių vyriausybės ir braižo ambicingus grafikus. Latvija, slegiama 7,5 mlrd. eurų tarptautinių paramos kreditų naštos, įsipareigojo šiais metais BVP deficitą sumažinti iki 8,5 proc., o tai reiškia, kad gerokai didės mokesčiai ir bus mažinamos išlaidos. Po ilgų mėnesių derybų gruodžio pradžioje Latvijoje buvo pritarta 2010 metų biudžeto projektui, kuriuo numatoma didinti pajamų ir automobilių mokesčius bei įvesti kapitalo pelno mokestį. 2011 ir 2012 metais biudžeto deficitas šioje Baltijos valstybėje turėtų sumažėti atitinkamai iki 6 ir 3 proc. BVP. Šios prognozės gali nepasitvirtinti dėl mažai tikėtinos konjunktūrinės atgaivos ir galimų politinių pokyčių. Šių metų rudenį Latvijoje vyks rinkimai, opozicinės populistinės jėgos jau iš anksto ketina suardyti pilietinę koaliciją, kurią kaltina laikantis skausmingo taupymo kurso.
„IHS Global Insight“ analitikai prognozuoja, kad Baltijos tigras – Lietuva – bus paralyžiuotas aštuonerius metus. Dėl ūkio plėtros pasiektą BVP lygį pavyks atkurti tik 2014–2016 metais.
Lietuvos skola didėja
Lietuvos biudžeto deficitas ne didesnis už Latvijos. Neseniai atmestas pasiūlymas, kuriuo numatyta palikti 9,5 proc. skylę. Iki 2012 metų Lietuva planuoja sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP. Jai jau pavyko sėkmingai užadyti 2009 metų biudžeto skylę leidžiant valstybės paskolų lakštus, naudojant privatizavimo įplaukas ir skolinantis iš daugiašalių organizacijų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko. Šis kursas kiek pavojingas, nes uždelsus konsoliduoti biudžetą greitai ims augti valstybės skolos. 2009 metų pabaigoje skola galėjo padidėti iki 30 proc., o iki 2011 metų pabaigos, Fitcho reitingų agentūros nuomone, net iki 47 procentų.
Baltijos valstybių krizės mastą sunku įvertinti. Akivaizdu, kad ekonomikos bumo metais pasiekti rezultatai jau sunaikinti. „IHS Global Insight“ analitikai prognozuoja, kad Baltijos tigras bus paralyžiuotas aštuonerius metus. Dėl ūkio plėtros pasiektą BVP lygį pavyks atkurti tik 2014–2016 metais. Dabartinio nuosmukio mastas lyginamas su laikotarpiu po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai eksporto rinka suiro ir Baltijos šalys turėjo ieškoti naujų orientyrų.
Šį kartą užsienio paklausa atsigaus greičiau nei vidaus sektorius. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį statybos apimtis Baltijos šalyse sumažėjo 29–49 proc., toliau smunka mažmeninė prekyba ir pramonė, didėja nedarbas, be to, prognozuojama, kad šiais metais nedarbo lygis sieks 18–20 proc. ir mažės labai lėtai. Tačiau Baltijos šalių darbo jėgos lankstumas, maži atlyginimai ir palyginti silpnos profsąjungos yra tam tikras pranašumas varžantis dėl užsienio investicijų.
Parengė Rima KRUPENKAITĖ
