Barackas Obama trečiadienį paragino tarptautinę bendriją suvienyti jėgas ir priversti Libiją atsakyti už žiaurų protestų slopinimą.
Pastarasis B.Obamos pareiškimas buvo iki šiol griežčiausia Vašingtono reakcija į įvykius šioje Šiaurės Afrikos valstybėje. Anksčiau Jungtinės Valstijos sulaukė kritikos už tai, kad laikosi pernelyg švelnios pozicijos dėl įvykių Libijoje.
Pirmą kartą per televiziją komentuodamas Libijos lyderio Muamaro Kadhafi sprendimą panaudoti jėgą prieš demonstrantus, B.Obama kreipėsi į JAV sąjungininkes ir pažadėjo pasiūlyti „platų spektrą galimybių“, kaip nutraukti „pasipiktinimą keliantį“ kraujo liejimą.
Amerikiečių pareigūnai sakė, kad Vašingtonas svarsto naujų sankcijų galimybę ir kitus galimus žingsnius prieš Libiją. Tai daryti Baltuosius rūmus verčia augantis politinis spaudimas B.Obamos administracijai duoti griežtesnį atsaką.
Barackas Obama trečiadienį paragino tarptautinę bendriją suvienyti jėgas ir priversti Libiją atsakyti už žiaurų protestų slopinimą.
Ankstesnė atsargi administracijos pozicija dėl smurto Libijoje, kur, pasak vieno buvusio šalies ministro, žuvo tūkstantis žmonių, regis, buvo sąlygota Vašingtono nerimo, kad prieš Libijoje esančius amerikiečių diplomatus ir JAV piliečius gali būti imtasi atsakomųjų veiksmų.
Tačiau trečiadienio vakarą Tripolio uoste jau stovėjo JAV užsakytas keltas, galintis plukdyti 575 keleivius. Keltas laukė, kol pagerės oro sąlygos ir jis galės pradėti evakavimo misiją ir plaukti į Maltą.
„Kančios ir kraujo liejimas kelia pasipiktinimą ir yra nepriimtini“, – sakė B.Obama, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose.
„Taip pat nepriimtini grasinimai ir nurodymai šaudyti į taikius protestuotojus ir toliau bausti Libijos žmones. Šie veiksmai pažeidžia tarptautines normas ir bet kokias elementarias elgesio normas. Šis smurtas privalo liautis“, – pabrėžė prezidentas.
B.Obama gynė savo administraciją nuo kaltinimų, kad jos reakcija į smurtą Libijoje, naujausią Artimuosius Rytus krečiančių neramumų bangą, buvo per daug santūri.
„Kelias pastarąsias dienas mano nacionalinio saugumo komanda dirbo be poilsio, stebėdama situaciją ten ir derindama su mūsų tarptautiniais partneriais poziciją dėl kelio pirmyn“, – sakė prezidentas.
Prezidentas savo kalboje nepaminėjo nuožmaus būdo ir neprognozuojamo elgesio Libijos lyderio, kuris keturis dešimtmečius valdo šalį, vardo.
Antradienį tūžmingame ir padrikame kreipimesi 68 metų M.Kafhafi pagrasino nušluoti nuo žemės paviršiaus savo oponentus, kurių bus ieškoma tikrinant „kiekvieną namą, kiekvieną žemės colį“, ir kovoti iki galo.
„Armija tebėra labai stipri“, – ketvirtadienį interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė Libijos lyderio sūnus Saadi Kadhafi.
„Jei mes ką išgirsime, pasiųsime kelis batalionus. Pamatę armiją žmonės išsigąs“, – sakė jis.
Siekdamas įtikinti tarptautinę bendriją užimti vieningą poziciją dėl Libijos, B.Obama pabrėžė, jog esant tokiai nestabiliai situacijai būtina, kad visos valstybės kalbėtų vienu balsu.
Prezidentas sakė, jog nusiųs valstybės sekretorę Hillary Clinton į Ženevą dalyvauti pirmadienį numatytame Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos ministrų lygio susitikime.
Nors pareigūnai sakė, kad naujos sankcijos Tripoliui yra vienos iš svarstomų priemonių, kol kas neaišku, ar nagrinėjama galimybė NATO paskelbti oro erdvę virš Libijos teritorijos neskraidymo zona, siekiant apsaugoti civilius gyventojus.
Šis B.Obamos kreipimasis į JAV sąjungininkes rodo, kad Vašingtonas, kuris jau parodė nenorintis įsivelti į sukilimus Artimuosiuose Rytuose, Libijos atveju nori tik daugiašalių veiksmų.
Europa trečiadienį jau ėmėsi veiksmų izoliuoti Libijos lyderį M.Kadhafi, pradėjusi rengti sankcijas, tarp kurių, pasak vieno anonimu pageidavusio likti diplomato, gali būti turto įšaldymas, kelionių draudimas, ginklų embargas ir teisinis persekiojimas asmenų, prisidėjusių prie protestų slopinimo.
Pareigūnai Vašingtone, regis, būgštavo, kad dėl griežtos JAV retorikos gali nukentėti Libijoje esantys amerikiečiai, kurių padėtis ir šiaip pavojingesnė nei kitų užsieniečių, turint galvoje tamsią Vašingtono ir Tripolio santykių istoriją.
1986 metais tuometinis Amerikos prezidentas Ronaldas Reaganas pasiuntė JAV karo lėktuvus bombarduoti Libijos, kai diskotekoje Vakarų Berlyne buvo susprogdinta bomba. Per tą sprogimą žuvo du amerikiečių kariškiai ir turkė.
Per JAV lėktuvų antskrydžius Libijoje žuvo M.Kadhafi įvaikinta dukra.
Trečiadienį buvęs Libijos teisingumo ministras Mustapha Abdeljalilis švedų dienraščiui „Expressen“ sakė, kad po tų antskrydžių M.Kadhafi asmeniškai davė nurodymą susprogdinti „Pan Am“ keleivinį lėktuvą virš Lokerbio miestelio Škotijoje 1988–aisiais. Tąsyk žuvo 270 žmonių.
