B.Obama taip pat perspėjo, jog jo nebaugins Šiaurės Korėjos žvanginimas ginklais, bei paragino regiono lyderius eksporte neapsiriboti pelningomis JAV rinkomis, o siekti „subalansuoto“ pasaulinės ekonomikos augimo.
JAV prezidentas pasirinko Japoniją, tvirtą JAV sąjungininkę jau apie pusę šimtmečio, kad perskaitytų savo pagrindinę kalbą, apibrėžiančią naująją užsienio politiką. Joje jis pasinaudojo savo gyvenimo Indonezijoje ir Havajuose prisiminimais, kad parodytų savo požiūrį į šį regioną pasaulyje.
„Kaip Amerikos pirmasis Pacifikos (Ramiojo vandenyno regiono) prezidentas, aš pažadu, kad ši Pacifikos valstybė stiprins ir palaikys lyderiavimą šioje gyvybiškai svarbioje pasaulio dalyje“, – kalbėjo B.Obama antrąją savo pirmosios kelionės po Aziją dieną.
Vėliau jis išskrido į Singapūrą dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių vadovų forume, kuriame numatytas jo susitikimas su Kinijos prezidentu Hu Jintao.
B.Obamos kalba Tokijuje rodo dar vieną JAV užsienio politikos posūkį nuo jo pirmtako George'o W. Busho, kurį B.Obamos patarėjai kaltina leidus JAV ryšiams su Rytų Azija silpnėti bei įsivėlus į karą Irake ir prieš pasaulinį terorizmą.
Entuziastingai maždaug 1500 žmonių sutiktas Tokijo koncertų salėje „Suntory“ B.Obama sakė žinąs, kad daugelis Azijoje norėtų žinoti, kaip JAV žiūri į Kinijos iškilimą. „Jungtinės Valstijos nesiekia varžyti Kinijos, kaip ir tvirtesni ryšiai su Kinija nereiškia mūsų dvišalių aljansų silpnėjimą, – pažymėjo B.Obama.– Priešingai, stiprios ir klestinčios Kinijos iškilimas gali tapti tautų bendrijos jėgos šaltiniu“.
Prieš pat savo kelionę į Kiniją jis sakė nevengsiąs kalbėti su Pekinu apie žmogaus teisių reikalus, bet tai darysiąs be „pagiežos“.
Tačiau jis neužsiminė apie Tibetą, anksčiau kritikuotas už tai, kad vengė susitikti su tremtyje gyvenančiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama, kai šis neseniai lankėsi Vašingtone.
Singapūre šeštadienį JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton tarėsi su Kinijos užsienio reikalų ministru Yang Jiechi, kuris vėliau sakė, jog buvo kalbėta įvairiomis temomis nuo klimato kaitos iki padėties Šiaurės Korėjoje ir Irane.
Daugelis Azijos politologų mano, kad JAV įsivėlus į kruvinus karus Afganistane ir Irake, teko mažiau dėmesio skirti dinamiškai Azijai, o Kinija tuo metu ėmė vaidinti svarbesnį vaidmenį regione.
„Nors Amerikos pajėgos dalyvauja dviejuose karuose pasaulyje, mūsų įsipareigojimai Japonijos saugumui ir Azijos saugumui yra nepalaužiami, – pasakė B.Obama Tokijuje. – Tai matyti ir iš mūsų dislokacijų regione, taip pat ir iš mūsų jaunų vyrų ir moterų, dėvinčių uniformas“.
B.Obama vėl paragino Šiaurės Korėją grįžti į šešiašales derybas, nutraukti savo branduolinę programą, bet taip pat ir perspėjo, kad Vašingtono neįbaugins iš Pchenjano sklindantys grasinimai – po branduolinio užtaiso išbandymo anksčiau šiais metais.
Kalbėdamas apie JAV strategiją Mianmaro atžvilgiu, B.Obama paragino valdančiąją chuntą paleisti į laisvę kovotoją už demokratiją Aung San Suu Kyi, nors tardamas jos vardą ir suklupo, matyt dėl nuovargio.
Sekmadienį Singapūre B.Obama turėtų susitikti su visais 10 ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos) valstybių lyderiais. Šis susitikimas planuojamas po APEC (Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo) forumo. Iš Singapūro B.Obama vyks į Šanchajų ir Pekiną, o vėliau – į Pietų Korėją.
