Pabėgėlė papasakojo savo istoriją: tėvas nužudytas, mokslas uždraustas, o pati – už grotų

Įsivaizduokite vaikystę, kurioje jums draudžiama lankyti mokyklą, jūs įmetamas į kalėjimą, o jūsų tėvas nužudomas. Daugeliui tai tiesiog neįtikėtina. Vis dėlto Mona Heern žino, ką tai reiškia – tai jos vaikystės paveikslas.
Mona Heern
Mona Heern / Stop kadras

Ji – pabėgėlė iš Irano. Penktadienį JAV, Hotorne, Pocatello vidurinėje mokykloje, moksleiviams moteris pasakojo apie savo kelionę iš Irano į JAV.

Viskas prasidėjo 1979-aisiais, Irano revoliucijos metais. Irano valdžia netoleravo religinės laisvės ir ėmė persekioti Bahajų tikėjimo žmones. „Jie ėmė suiminėti tūkstančius žmonių šalyje vien dėl to, kad jų tikėjimas kitoks; šimtus jie pasiuntė myriop“, – sako M.Heern.

Tarp pasiųstųjų myriop buvo ir jos tėvas, kuris buvo sulaikytas, kankintas, o galiausiai sulaukė egzekucijos, kai M.Heern dar buvo visai jaunutė. M.Heern, jos motina, sesuo taip pat išpažino Bahajų tikėjimą. Jos nutarė, kad šalyje pasilikti daugiau nebesaugu.

Mano motina nusprendė už mus, vienintelė galimybė mums išgyventi buvo palikti Iraną, – tęsia ji.

„Sprendimas išvykti iš šalies buvo labai sudėtingas“, – teigia M.Heern. „Mano motina nusprendė už mus, vienintelė galimybė mums išgyventi buvo palikti Iraną“, – tęsia ji. Anot moters, tokiems kaip jie išvykti iš šalies buvo pavojinga.

„Bahajų tikėjimo atstovai negalėjo gauti pasų“, – sako ji. Taigi vienintelis kelias buvo tiesiog pabėgti iš šalies per kalnus, kad pasiektume Pakistaną. Tai užtruko savaitę. „Mes neturėjome maisto, mes neturėjome nei ką deramai pavalgyti, nei atsigerti ir į Pakistaną atvykome dehidratavusios ir nusilpusios dėl prastos mitybos. Pakistano policija mus sulaikė ir įkalino, nes nusprendė, kad mes esame nelegalės“, – pasakojimą tęsia moteris.

Galų gale, Jungtinės Tautos pasirūpino, kad jos šeima būtų paleista. Po trejų metų laukimo Vokietija pagaliau pasakė „taip“ jų norui gyventi šalyje. M.Heern ir jos šeima gyveno Vokietijoje septynerius metus, tuomet moteris nusprendė atvykti į JAV mokytis.

Ji sako, kad pasakodama savo istoriją tikisi įkvėpti kitus ir padėti tiek vaikams, tiek suaugusiems suvokti tai, ką patiria pabėgėliai.

„Manau, kad mūsų šalyje vyrauja neteisingas supratimas apie pabėgėlius“, – sako ji. Anot moters, kartais žmonės tiesiog nieko apie tai nežino, nes negirdėjo pabėgėlių istorijų. „Viliuosi, kad dalijantis istorijomis atversime jų širdis ir protus dėl pabėgėlių padėties“, – tęsia ji. Moters teigimu, pabėgėliai taip pat yra žmonės, atvykstantys į naują šalį. Jiems labai svarbu būti priimtiems tam, kad jų gyvenime įvyktų pokyčių. „Didžiausia dovana, kurią galite padovanoti pabėgėliui, yra draugystė“, – įsitikinusi ji.

M.Heern priduria, kad 1979 m. jos gimtinėje Bahajų tikėjimo žmonėms buvo uždrausta mokytis ir draudžiama iki šiol. Daugybė iraniečių, pasak jos, tebėra už grotų, tarp jų ir mokytojai, ėmęsi mokyti pogrindyje tuos, kurie išpažįsta minėtą tikėjimą.

Ji tikisi, kad viešindama savo istoriją ne tik padės suprasti pabėgėlius iš esmės, bet ir leis suvokti, kad dedasi jos buvusiuose namuose – Irane.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius