Šiuo metu Kinija – didžiausias prekybinis Japonijos, Indijos, Australijos, Pietų Korėjos ir didžiosios dalies Pietryčių Azijos valstybių partneris, rašoma „The Financial Times.“ Tačiau tuo pat metu pagrindine šių šalių karine partnere išlieka JAV. Kiek ilgai išliks šis prieštaravimas, klausia publikacijos autorius. „Panašu, kad neilgai“, – daro išvadą G.Rachmanas, remdamasis oficialiame Kinijos komunistų partijos leidinyje paskelbto redakcinio straipsnio mintimis.
Jame buvo kritikuojamos „kai kurios valstybės“, kurios galvoja, kad gali „daryti, ką nori“, pasikliaudamos JAV karine jėga.
Nei viena šalis nenori priduoti savo bilieto į Kinijos ekonominio vystymosi ekspresą
Matyt, tai buvo atsakas į bendrą Japonijos ir Filipinų pareiškimą, kuriame jos pasižadėjo vystyti bendradarbiavimą su Tarptautiniu Valiutos Fondu ir suabejojo Kinijos pretenzijomis Pietų Kinijos jūroje. Tačiau apžvalgininkas pažymi, kad lygiai taip pat šis grasinimas galėjo būti adresuotas ir Vietnamui, Indijai, Pietų Korėjai, Australijai, Taivanui. Visos šios šalys šiemet stiprino santykius su JAV.
Didžiausia ironija, kad būtent Kinijos karinės ambicijos ir stumia šias šalis į JAV glėbį. Iki šiol Kinija laukė, kol jos auganti ekonominė jėga privers aplinkines valstybes pakliūti į jos įtakos sferą. Tačiau dabar Kinija rizikuoja pervertinti savo pajėgumą ir taip leisti sukurti antikinišką bloką.
JAV dominavimui – grėsmė
2020 metais Kinijos ekonomika turbūt taps didžiausa pasaulyje. Todėl JAV kažin ar sugebės išlaikyti savo dominavimą Ramiojo vandenyno regione, mano publikacijos autorius. Tai perspėjo ir to paties Kinijos komunistų partijos laikraščio redakcinio straipsnio autorius: „Nei viena šalis nenori priduoti savo bilieto į Kinijos ekonominio vystymosi ekspresą“.
Kinija dabar yra didžiausia JAV valstybės obligacijų pirkėja, tad „kinai iš esmės finansuoja JAV karinį dominavimą Ramiajame vandenyne“, rašoma „The Financial Times“. Tuo tarpu JAV sąjungininkai Azijoje baiminasi, kad JAV dėl finansinių problemų gali sumažinti savo karinį kontingentą regione.
Į valdžią eina nacionalistai ir kariškiai
Tuo pačiu metu Kinija vis stiprina savo karines pajėgas. Ir naudojasi tuo vis agresyviau – Indija teigia, kad Kinija aktyviai pretenduoja į kai kurias jos teritorijas, o Pietų Korėja sunerimusi dėl glaudžių Kinijos santykių su Šiaurės Korėja.
Šių didžiulių valstybių elgesys kai ką primins XX amžiaus istorijos žinovams
„Pekine auga nacionalistinių jėgų ir kariškių įtaka“, – teigiama straipsnyje. Publikacijos autorius teigia, kad į valdžią ateina jauni žmonės, įsitikinę, kad kitos šalys skriaudė Kiniją, nes ši buvo silpna.
Tiesa, šių nacionalistinių jėgų dominavimas gali būti ir apribotas. Mat Kinija turi ekonominių interesų visame pasaulyje, ji priklausoma nuo naftos ir dujų importo, tad visai nėra suinteresuota galimomis sankcijomis.
Tačiau net ir ši versija kelia grėsmę, kad Kinija ir JAV kuo toliau, tuo labiau ieškos viena kitos keliamų pavojų. „Šių didžiulių valstybių elgesys kai ką primins XX amžiaus istorijos žinovams“, – rašo autorius.
