Anot nytimes.com, per keturis metus N.Mochi ir jos 27 metų vyras dukart kraustėsi, keitė gyvenamą vietą, norėdami likti gyvi. Net ir šiandien, turėdami du mažylius, jie stengiasi savo gyvenamą vietą išlaikyti paslaptyje. Merginos tėvai kreipėsi į pareigūnus, teigdami, kad jos vyras, Abas Bhati moterį pagrobė.
„Man nerūpi mano tėvas ir motina, jei jie siunčia žmogų, kuris mane nori nužudyti“, - nytimes.com sakė mergina.
Mergina įsimylėjo A.Bhati, mat jie gyveno kaimynystėje. Problemų šleifas buvo aiškus. K.Mochi buvo pažadėta nuo pat gimimo ir turėjo ištekėti už tėvo pusbrolio.
Netrukus po to, kai mergina slapčia ištekėjo už mylimojo, jos tėvas nuolat atakavo vaikino šeimą, reikalaudamas grąžinti neva pagrobtą dukrą arba sumokėti kompensaciją. Teisme K.Mochi patvirtino, jog ji ištekėjo laisva valia ir vestuvių dieną pasirašė priesaiką, jog išteka savo noru. Norėdamas turėti ramų gyvenimą, merginos vyras ketina sumokėti jos tėvams kompensaciją, kuri siekia 2 110 dolerių arba 200 tūkst. rupijų. Jis uždirba 200 rupijų per dieną.
Moters sutikimo nereikia
Buvo pranešta, jog įsimylėjėliams bus atleista, jei šie grįš namo. Tačiau vos jie sugrįžo, buvo nušauti ir pririšti prie medžio.
Šios merginos istorija atspindi konfliktinę situaciją, kurią moterys patiria Pakistane, norėdamos ištekėti ne už parinktų, o mylimų vyrų. Pasak nytimes.com, tai taip pat rodo, jog vis daugėja moterų, kovojančių už savo teises. Taip moterys laužo stipriai įsišaknijusias tradicijas ir kovoja prieš tėvų valią, paneigdamos jų autoritetą.
Nors ištekėti už parinkto vyro Pakistano visuomenėje visuomet buvo įprasta, tik 2003 metais tai buvo įteisinta įstatymais. Moters sutikimo santuokai nereikia. Šis įstatymas paskatino moteris kovoti už savo nepriklausomybę, jos kovoja teismuose, skelbiasi žiniasklaidoje. Istorijos herojės, N.Mochi tėvai teisme bylą pralaimėjo šių metų balandį.
Moterys kovoja
„Reikalai keičiasi, merginos drąsėja ir imasi žingsnių, nebijo ir numirti. Jos žino, kad gali būti nužudytos, bet net ir tuomet jos kovoja, nes negali priimti tėvų valios. Tai modernaus laikmečio merginos“, - nytimes.com sakė Mahnaz Rahman, direktorius vienos moterų organizacijos Pakistane.
Jei moteris nesutinka tekėti už tėvų parinkto jaunikio, ji turi kelias galimybes. Pasak M.Rahman, ji gali tiesiog pabėgti iš tėvų namų. Tačiau taip dukra patvirtina, kad ji negerbia šeimos ir jos laukia atpildas už kultūros, papročių ir legalios sistemos ignoravimą. Dažniausiai tokiais atvejais tėvai naudoja pagrobimo kozirį. Tokie atvejai paveikia vaikinų šeimas, jų nariai gali būti sulaikomi.
Būtent rašytinės priesaikos tapo rimtu koziriu sprendžiant tokius konfliktus teismuose. Jie ne tik naudojami teismuose, kad sąjungos būtų patvirtintos, bet ir pateikiamos kaip pavyzdžiai spaudoje. Taip tarsi sunaikinamas tradicinis santuokos suvokimas, atremiami kaltinimai dėl pagrobimo ir žmonos neištikimybės.
Sulaukia atpildo
Anot moterų organizacijos vadovo M.Rahman, kovoti už savo teises moterims sunkiau mažesniuose miestuose, kur ginčus sprendžia vietinė gyventojų taryba, turinti didesnę įtaką nei valstybiniai teismai. Moterims, ištekėjusiems be šeimos sutikimo, bendruomenės teisingumas yra baisesnis nei teismų mūšis.
Pakistano spaudoje nuolat aprašomos istorijos apie poras, kurioms kaip atpildas tenka smurtas. Prieš mėnesį, besibaigiant ramadanui, įsimylėjėlių pora buvo užmušta. Dingus merginai jos tėvas kreipėsi į policiją. Susisiekus su šeima jiems buvo pranešta, jog įsimylėjėliams bus atleista, jei šie grįš namo. Tačiau vos jie sugrįžo, buvo nušauti ir pririšti prie medžio. Nors tokius įvykius policija tiria, žudikams pavyksta išvengti kalėjimo. Aukų artimųjų dažnai prašoma atleisti žudikui mainais į piniginę kompensaciją.
Žmogaus teisių komisijos Pakistane duomenimis, pernai dėl garbės suteršimo buvo nužudytos 943 moterys, 219 iš jų dėl to, kad norėjo pačios pasirinkti vyrą.
