Visi seniai žinojo, kad V.Janukovyčius turėjo neblogą būstą. Muitinės deklaracijos jau seniau buvo atskleidusios, kad vien medinės plokštės jo rūmų laiptams kainavo apie 200 tūkst. JAV dolerių (pusę milijono litų). Bet niekas vis tiek nesitikėjo to, ką rado.
138 hektarų Mežyhirios dvaras už Kijevo buvo privati Ukrainos prezidento rezidencija, tačiau mažai kas buvo matęs jo valdas iš vidaus arba žinojo, kaip iš valstybės jis perėjo į privačias V.Janukovyčiaus rankas. „Nepriklausomi Ukrainos žurnalistai dalyvauja tyliame konkurse, kas pirmasis paviešins šio nacionalinės korupcijos monumento nuotraukas“, – 2012-aisiais rašė žurnalistas Serhijus Leščenka.
Kai Irake žlugo Saddamo Husseino valdžia, arba Muammaro Gaddafio Libijoje, nacionalinio katarsio akimirką į jų rūmus įsiveržę žmonės rado ne tik nusikaltimų valstybei įrodymus, bet ir nusikaltimų stiliui.
Praėjusį savaitgalį konkursas baigėsi. Šimtai žmonių pirmą kartą žengė pro legendomis apipintus Mežyhirios vartus, kuriuos apleido buvusio prezidento apsaugininkai.
Pirmosiose visame pasaulyje pasklidusiose nuotraukose buvo matyti, kaip ukrainiečiai su mandagia netikėjimo tuo, ką mato, išraiška apžiūrinėja V.Janukovyčiaus namus.
Daugelis jų labiau priminė ne triumfuojančius revoliucionierius, o nuščiuvusius turistus, mandagiai fotografuojančius rezidenciją, apie kurios absurdišką prabangą buvo girdėję daug gandų, bet niekada nematę savomis akimis.
Kai liaudis galiausiai įsiveržia į autokratų namus, paprastai ten randa prabangos ir vulgarumo mišinį. Šia prasme V.Janukovyčius nenuvylė.
Stručiai, paauksuotos golfo lazdos ir keista arklio statula sode – viskas, ko ir tikėjomės. Ispaniško galeono kopija keistai plūduriuoja dirbtiniame tvenkinyje. Laivas jam gerokai per didelis, bet, matyt, tinkamo dydžio, kad jame tilptų privatus V.Janukovyčiaus restoranas.
Tačiau V.Janukovyčiaus rūmuose dar matyti nors ir vulgarsus, bet vis dėlto skonio liekanų. Tą ne visada pasakysi apie kitų autokratų namus. Kai Irake žlugo Saddamo Husseino valdžia, arba Muammaro Gaddafio Libijoje, nacionalinio katarsio akimirką į jų rūmus įsiveržę žmonės rado ne tik nusikaltimų valstybei įrodymus, bet ir tokių pat nusikaltimų stiliui.
Sukilėliai, įėję į garsiąją M.Gaddafio Bab al-Aziziya teritoriją, rado undinės statulą, kuri kartu buvo ir sofa, auksinius pistoletus ir keistą povo plunksnų musmušį, privirintą prie auksinio dramblio.
Sprendžiant iš nuotraukų, V.Janukovyčiaus interjero dizaineriai buvo palyginti atsargūs su blizgučiais – jo golfo lazdos yra iš aukso, bet statulos – ne. Prezidento alkoholio skonis taip pat, atrodo, pakankamai rafinuotas. Asmeniniame bare protestuotojai rado šampano „Cristal“ – ši rūšis buvo sukurta specialiai Rusijos carui. S.Husseino rūmuose buvo rasta „Mateus Rosé“.
Ir nors V.Janukovyčiaus pilaitė byloja apie valstybės lėšų švaistymą, ji bent jau nebyloja apie policinę valstybę.
Kai 1989-aisiais iš savo rūmų buvo išvytas Rumunijos diktatorius Nicolae Ceausescu, jo oponentai po kompleksu rado baugią nuostabą keliantį tunelių tinklą, jungiantį prezidento rezidenciją su politiniais štabais, oro uostais ir slėptuvėmis. Mežyhirioje nieko tokio nerasta – platus naujas kelias, jungiantis rezidenciją su sostine, nors ir buvo nutiestas už abejotinomis priemonėmis gautus pinigus, tačiau bent jau visiems žinomas.
Skiriasi ir revoliucionierių elgesys. Į svečius pas V.Janukovyčių savaitgalį atėję ukrainiečiai elgėsi labai mandagiai – šimtus lankytojų savaitgalį prižiūrėjo budrūs ir organizuoti opozicijos atstovai.
Vandalizmo apraiškos čia draudžiamos, o Mežyhirioje savaitgalį vaikštinėję praeiviai labiau priminė turistus karalių rūmuose nei grobio ieškančius revoliucionierius. Daugiausia, ką buvo galima išvysti, tai vyrą, žaidžiantį privačiame V.Janukovyčiaus golfo lauke, ir ant buvusio prezidento klozetų sėdinėjančius žmones.
Kitur revoliucijos nebuvo tokios tvarkingos. 2011-aisiais Egipte Hosni Mubarako politinis štabas netoli Tahiro aikštės buvo sudegintas iki pamatų. Po dvejų metų opozicionieriai visą naktį siaubė prezidento Mohamedo Morsio Musulmonų brolijos būstinę – plėšikautojai nuo durų lupo lenteles su įtakingų brolijos lyderių vardais. Abu kartus prezidentūra liko nepaliesta, nes kariuomenė ją buvo užėmusi dar prieš oficialiai nušalinant prezidentus.
Kas nutiks su V.Janukovyčiaus rūmais, kol kas neaišku. Anksčiau jis priklausė valstybei ir gali būti paliktas, koks yra, kaip paminklas korumpuotam režimui. Kitose pasaulio vietose nuverstų tironų namai susilaukdavo įvairaus likimo.
Imelda Marcos sprukdama paliko 1,2 tūkst. porų batų, kai jos vyras buvo nuverstas nuo Filipinų prezidento posto. 700 jų dabar eksponuojami muziejuje, o likusias sunaikino potvyniai ir termitai. Saddamo Husseino rūmai Basroje buvo paversti muziejumi, nors vienas generolas pašaipiai atsiliepė apie „vulgarius, siaubingus rokoko imitacijų interjerus“.
Kažkada jų sienos buvo aprašinėtos diktatoriaus vardu, o dabar glaudžia skoningesnes vertybes – Asirijos, Babilono ir arabiškojo Irako laikotarpio istorinius eksponatus.
„Tai bus pagrindinis pietų Irako muziejus ir tikimės, kad žmonės jį laikys pavyzdiniu muziejumi šiame regione“, – pernai kalbėjo irakiečius konsultavęs Britų muziejaus kuratorius.
Kitų autokratų būstai jiems pabėgus dažnai lieka stovėti apleisti. M.Gaddafio Bab el-Azizia kompleksas iš dalies sugriautas, esama planų paversti valdas parku.
B.Mubarako politinis štabas nuo sudeginimo 2011-aisiais stovi be priežiūros, jo sienos vis dar aprūkusios. Svarstoma grąžinti pastatą valstybei, galbūt prijungti prie greta esančio Egipto muziejaus, kuriame eksponuojami Tutanchamono lobiai. Vėlgi jokių konkrečių planų nėra. Už kelių kilometrų stovi ir panašiai nuniokota Musulmonų brolijos būstinė. Ant fasado matomas didelis užrašas „MUSULMONŲ B“.
