Šis susitarimas buvo pasirašytas vasario 12 dieną Baltarusijos sostinėje Minske po visą naktį vykusio Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių derybų maratono.
Prieš prasidedant konsultacijoms Paryžiuje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris, Prancūzijos UR ministras Laurent'as Fabiusas ir jų kolega iš Ukrainos Pavlo Klimkinas paspaudė vieni kitiems rankas.
Šis jų susitikimas yra pirmasis po Minsko viršūnių susitikimo.
Prieš atvykdami į Paryžių S.Lavrovas ir P.Klimkinas dalyvavo Niujorke surengtuose Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos debatuose.
Bendrame pareiškime, kurį perskaitė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas po derybų Paryžiuje, konflikto šalys raginamos „pradėti nuo visiškų paliaubų ir visiško sunkiosios ginkluotės atitraukimo“.
„Deja nėra politinio susitarimo dėl įvykių Debalcevėje pasmerkimo“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.
„Mes sutarėme tik dėl techninių aspektų, kaip paremti ESBO misiją ir stiprinti jos galimybes“, – pridūrė jis.
„Mes raginame pratęsti jos (ESBO misijos) mandatą, papildyti kadrais, įranga ir finansavimu“, – nurodė P.Klimkinas.
Bendrame ministrų pareiškime visos konflikto šalys raginamos įleisti stebėtojus į visas vietoves ir bendradarbiauti su jais, kad jie galėtų „patvirtinti sunkiosios ginkluotės atitraukimą“.
Šis Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimas antradienį buvo bandymas atgaivinti paliaubas rytinėje Ukrainoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atmetus pasaulinio karo „apokalipsės scenarijų“.
Prieš derybas, ministrams, kurių šalių vadovai prieš 12 dienų sudarė pirminį Minsko taikos planą, susitikus Paryžiuje, Kijevas kaltino Maskvą ir prorusiškus kovotojus paliaubų susitarimo žlugdymu.
„Minsko sutarties nesilaiko ir visiems reikia aiškiai pasakyti, kad taip toliau tęstis nebegali“, – sakė aukšto rango ukrainiečių diplomatas naujienų agentūrai AFP.
Vokietija išreiškė susirūpinimą, kad ir toliau išsisukinėjama nuo „visiškų paliaubų“, tačiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pareiškė, jog susitarimas yra vienintelė viltis pasiekti taiką Ukrainoje.
„Susitarimas yra dešimties dienų senumo, mes turime reikalauti, kad jis būtų vykdomas. Būtent to mūsų prašo ukrainiečiai, tokia yra mūsų, europiečių pareiga“, – sakė F.Mogherini, vykdama į Londoną.
Nuo praėjusios savaitės, kai ignoruodami paliaubų susitarimą separatistai užėmė strategiškai svarbų Debalcevės miestą, kovos pastebimai aprimo, tačiau ir toliau vyksta susirėmimai prie strateginių objektų Ukrainos rytinėje dalyje.
Pasak Ukrainos kariškių, per pastarąją parą žuvo vienas karys, sužeisti septyni, kai separatistų kovotojai pamėgino šturmuoti Šyrokynės kaimą, į rytus nuo strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio.
Vienas separatistų būrio vadas, buvęs netoli šio kaimo, sakė naujienų agentūrai AFP, kad trys jo kovotojai žuvo pirmadienį per bombardavimą iš ukrainiečių pusės.
Dėl tebesitęsiančių susirėmimų stringa sunkiosios ginkluotės atitraukimas, kuris pagal Minske pasirašytą paliaubų planą turėjo prasidėti prieš savaitę.
Kijevas atsisako atitraukti savo sunkiuosius ginklus nuo fronto linijos, kol šaudymas visiškai nesiliaus.
Separatistai jau ne kartą skelbė pradėję savo ginkluotės perkėlimą, bet to nepatvirtina stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
