Puodelis kavos pavalgius vis dažniau palydimas taurele. Bokalas alaus popiečio valandomis, taurelė pabaigus darbą, dar kita – prieš miegą – tokia šiandien ne vieno žmogaus dienotvarkė. Todėl neverta stebėtis, kad naujausi duomenys rodo, jog alkoholis yra kas 25-os mirties priežastis, o 5 proc. visų ligų yra padidėjusio alkoholio vartojimo pasekmė, o ką bekalbėti apie tai, kad girtuokliavimas neigiamai veikia sveikatą. Bėda ta, kad ir Pasaulinė sveikatos organizacija, ir šalių vyriausybės labai liberaliai vertina vis didėjantį alkoholio vartojimą.
Europos kultūros dalis
Nuo pat istorijos pradžios alkoholis yra žmogaus palydovas ir net laikomas Europos kultūros dalimi. Tokios stiprios gėrimo tradicijos sukelia daugybę problemų. Europoje kas dešimto žmogaus mirties priežastis – alkoholis, ir tai daug daugiau nei kituose žemynuose. Kanados mokslininkai teigia, kad pasaulio mastu vienam gyventojui per savaitę tenka 6,2 litro gryno etilo spirito. Vienam europiečiui gerokai daugiau – 11,9 litro, o Šiaurės Amerikos gyventojui – 9,4 litro. Visose pasaulio valstybėse labiau geria vyrai nei moterys.
Alkoholis yra ne tik daugelio ligų priežastis. Mokslininkai nustatė, kad dėl alkoholio vartojimo kyla vis daugiau nelaimių. Tragiškos avarijos keliuose, brutalus elgesys buityje, seksualinis žiaurumas ir padidėjusi savižudybių rizika siejama su padidėjusia alkoholio įtaka. Be to, labiausiai paveikiami jauni žmonai, tiek vaikinai, tiek merginos. Vis daugiau alkoholis nuvaro į kapus jaunų 15–29 metų žmonių.
Kainos ir reklama
Bene efektyviausia ir perspektyviausia kovos su pasaulinėmis gėrimo tendencijomis priemone laikomas alkoholio kainų didinimas, nes tai apribotų alkoholio prieinamumą. Taip pat siūloma riboti alkoholinių gėrimų reklamą. Tačiau vargu ar tai padės Rusijoje, kurioje masinis gėrimas kelia begalę problemų. Šioje valstybėje alkoholis yra net 52 proc. 15–54 metų vyrų mirties priežastis, o tai yra penkis kartus daugiau nei Europoje. Rusijos moterys nuo alkoholio miršta tris kartus dažniau nei europietės. Jei ne masinis girtuokliavimas, rusų ir europiečių mirties priežastys beveik nesiskirtų.
Ispanijos dienraštis „El Mundo" rašo, kad Rusijoje alkoholis yra svarbiausia valstybės pajamų dalis, todėl visuomet visos pastangos kontroliuoti alkoholio gamybą ir sumažinti jo vartojimą nueina vėjais.
Didžiausių reformų šioje srityje buvo ėmęsis 1985 metais Michailas Gorbačiovas. Sumažinta alkoholio gamyba ir apribotas vartojimas greitai davė gerų rezultatų – pailgėjo vidutinė rusų gyvenimo trukmė. Tačiau 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai visos tos pastangos nuėjo šuniui ant uodegos. 2005 metais prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad kasmet 40 tūkst. rusų miršta nuo alkoholio (nors oficiali šalies statistika skelbė, kad dėl šios priežasties su gyvenimu atsisveikina net 600 tūkst. rusų) ir įvedė tam tikrus prekybos alkoholiu apribojimus. Rusijai labai svarbu sumažinti ir nelegalią degtinės bei kitų alkoholinių gėrimų gamybą, kuri sudaro 50 proc. viso šalyje parduodamo alkoholio kiekio.
D.Medvedevo planas
Su masiniu gėrimu nutarė kovoti ir dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Iki šių metų pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija turi parengti kovos su alkoholiu planą, o sričių gubernatoriai pasiūlyti, kaip pristabdyti alkoholio vartojimą rodant žmonėms gerą pavyzdį.
D.Medvedevas alkoholizmą jau vadina „nacionaline nelaime", nes, Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kiekvienam rusui, net ir kūdikiui, per metus tenka 18 litrų gryno spirito. „Perskaičiavus, kiek tai sudarys butelių degtinės, net plaukai pasišiaušia", – sakė Rusijos prezidentas. Vis dėlto D.Medvedevas tiki, kad Rusijoje galima įveikti masinį girtuokliavimą, nors ir ne per trumpą laiką, ką rodo kitų šalių pavyzdys. Jis pasiūlė dar labiau apmokestinti alkoholinius gėrimus ir labiau propaguoti sveiką gyvenimo būdą, nes kyla žmonių pragyvenimo lygis. Taip pat siūlo apriboti alkoholio pardavimą nepilnamečiams.
Rusijos sričių gubernatoriai nutarė pradėti kovą su girtavimu nuo savęs. Jie pažadėjo prezidentui ne tik negerti, bet ir rodyti sveiko gyvenimo pavyzdį. Alkoholį žadama išguiti iš valstybės įstaigų, jau įkurtas politikų ir verslininkų, kurie pasirengę atsisakyti alkoholio, klubas.
Tačiau Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher Zeitung" rašo, kad Rusijoje degtinė tapo pagrindine biudžetą maitinančia gysla, o Kremliaus planai įvesti valstybinį degtinės monopolį lems tik tai, kad rusai pereis prie naminės ir techninio spirito turinčių skysčių. Laikraštis primena, kad iš degtinės monopolio Rusijos carai sukūrė imperiją, o komunizmo laikais iš to buvo išlaikomas karinis biudžetas, todėl degtinė ir neša šiai valstybei tokius pat nuostolius kaip karas.
