Dabar populiaru
Publikuota: 2009 vasario 11d. 16:59

Pasaulis sutinka 200-ąsias evoliucijos teorijos kūrėjo Darwino metines

Charlesas Darwinas
„Scanpix“ nuotr. / Charlesas Darwinas

Prieš 200 metų turtinguose namuose Anglijos kaime gimė kūdikis, kuriam ramiai, atkakliai ir visiškai taikiomis priemonėmis buvo lemta tapti vienu didžiausių pasaulio revoliucionierių.

Tik plunksna ginkluotas Charlesas Darwinas iš pagrindų pakeitė mūsų supratimą apie gamtą ir žmonijos vietą joje, sukėlė tokius socialinius debatus, kurie nerimsta ir šiandien, sudrebino pačius religijų pamatus.

Jo teorinis palikimas – evoliucijos per gamtinę atranką principas ir žmogaus kilmės aiškinimas – ne tik atlaikė kreacionistų bei kitų kritikų puolimą, bet ir iki šiol liko mokslo stulpu.

Vienu brūkštelėjimu Ch.Darwinas nulėmė, kad žmonija būtų laikoma tik dar viena gyvūnų rūšimi, o ne kūrinijos karūna, sukurta pagal Dievo atvaizdą, kai tuo metu tikėjo dauguma žmonių.

Tai buvo savęs suvokimo pokytis, privertęs pasijusti kukliau ir daugeliui kėlęs nepatogumų. Evangelikai ir kitos religinės bendruomenės, kurios Šventąjį Raštą supranta pažodžiui, tai ginčija dar ir šiandien.

„Taip, kaip Kopernikas išmetė Žemę iš Visatos centro, Darwino visata išvarė žmones iš gamtos pasaulio epicentro“, – rašo žurnalas „Scientific American“.

Vienu brūkštelėjimu Ch.Darwinas nulėmė, kad žmonija būtų laikoma tik dar viena gyvūnų rūšimi, o ne kūrinijos karūna, sukurta pagal Dievo atvaizdą, kai tuo metu tikėjo dauguma žmonių.

Nors jo evoliucijos teorija ir sukėlė perversmą biologijoje, tačiau jos kūrėjas buvo kuklus ir drovus namisėda, labiau mėgęs leisti laiką dirbdamas arba bendraudamas su šeima negu maudytis šlovės spinduliuose.

„Nesu guvaus būdo arba sąmojo, – rašė jis. – Mano gebėjimas sekti ilgas abstrakčių minčių sekas labai ribotas... mano atmintis plati, tačiau miglota.“

Ch.Darwinas gimė 1809 metų vasario 12 dieną Anglijos vakaruose esančiame Šousberio miestelyje, turtingų tėvų šeimoje. Mokslininko tėvas buvo gydytojas, senelis Erasmus Darwinas – žinomas gamtos filosofas, o kitas senelis Josiah Wedgwoodas įkūrė garsią keramikos gamyklą.

Studijos Ch.Darwino nežavėjo. Baigęs mokyklą jaunuolis išvyko į Edinburgo universitetą studijuoti medicinos, kaip ir jo senelis, tėvas ir brolis. Tačiau paskaitos jam atrodė nuobodžios, o anų laikų operacijos be nuskausminimo kėlė siaubą.

Vaikinas laisvalaikiu pradėjo studijuoti gamtos mokslus. Jis dažnai vaikštinėdavo paplūdimiuose netoli Edinburgo, kuriuose rinko moliuskų kriaukles ir stebėjo gyvūnus.

Ch.Darwinas metė medicinos studijas, o įniršęs tėvas išsiuntė sūnų į Kembridžo universitetą, kurį baigęs jis turėjo tapti dvasininkų. Tačiau pasikartojo ta pati istorija: studentas labiau domėjosi vabalų kolekcijomis negu nuobodžiomis knygomis.

Netrukus Ch.Darwinui pasitaikė proga, iš esmės pakeitusi jo gyvenimą ir nemaža dalimi – pasaulio istoriją.

Vienas iš jo profesorių rekomendavo jaunuolį Robertui FitzRoy, laivo „Beagle“ kapitonui. Šis ieškojo gamtininko, galinčio dalyvauti maždaug dvejus metus truksiančioje mokslinėje kelionėje aplink pasaulį.

„Beagle“ pakėlė bures 1831 metais, kai Ch.Darwinui buvo 22 metai, o kelionė užsitęsė penkerius metus. Laivas pabuvojo Brazilijoje, Galapagų salose, Taityje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje.

Nors Ch.Darviną labai vargino jūros liga, ši kelionė jį sužavėjo.

„Nuo tada, kai palikome Angliją, mano prote siautėjo tobulas susižavėjimo ir nuostabos uraganas“, – rašė mokslininkas.

Ch.Darwinas surinko daugybė floros ir faunos pavyzdžių, kurie visi turėjo kruopščiai surašytas etiketes. Grįžęs į tėvynę, mokslininkas ryžosi parašyti knygą apie savo kelionę.

„Beagle“ parplaukė į Didžiąją Britaniją 1836 metais, o Ch.Darwinas, kuris daugiau niekada neišvyko iš gimtosios šalies, nedelsdamas pasinėrė į darbą.

1839 metais mokslininkas išleido jį išgarsinusią knygą „Dienoraštis apie geologijos ir gamtos istorijos tyrimus įvairiose šalyse, aplankytose „Beagle“ laivu“.

Ch.Darwinas surinko daugybė floros ir faunos pavyzdžių, kurie visi turėjo kruopščiai surašytas etiketes. Grįžęs į tėvynę, mokslininkas ryžosi parašyti knygą apie savo kelionę.

Tačiau dėl kelionėje ir tėvynėje patirtos įtampos Ch.Darvino sveikata pašlijo.

Sunkiai vienatvę išgyvenantis mokslininkas nuolat svarstė, ar jam vertėtų vesti. Jis netgi sudarė santuokos privalumų („pastovi gyvenimo palydovė... šiaip ar taip, geresnė už šunį“) ir trūkumų („siaubingas laiko praradimas“) sąrašą, tačiau galiausiai ryžosi vedyboms.

Po trumpos draugystės 1839 metais jis vedė savo pirmos eilės pusseserę Emmą Wedgwood. Santuoka buvo vaisinga – pora susilaukė 10 vaikų.

Kelionėje laivu „Beagle“ Ch.Darwinas sukaupė daug įrodymų, kad rūšys nėra nekintamos ir nuolat vystosi, o šį procesą nulemia geriausiai prie gyvenamosios aplinkos prisitaikę individai.

Galiausiai mokslininkas buvo priverstas paviešinti savo idėjas, kai 1858 metais gavo gamtininko Alfredo Russelo Wallace'o laišką, kuriame jis išdėstė panašias mintis apie evoliuciją.

Ch.Darwinas buvo apstulbintas, tačiau buvo nuspręsta, kad abiejų mokslininkų teorijos turėtų būti vienu metu pristatytos Londono mokslo draugijoje.

Savo teorijas jis konkrečiau išdėstė veikale „Rūšių atsiradimas“, kuris buvo išleistas 1859 metais.

Ši knyga sulaukė milžiniško pasisekimo ir paskatino plačius debatus, piktą teologų pasipriešinimą. Buvo kuriamos Ch.Darwino karikatūros, jį pašiepiančios dainelės ir reklamos skelbimai.

Mokslininko šlovė dar labiau išaugo 1871 metais, kai jis išleido knygą „Žmogaus kilmė“, kurioje įrodinėjo, kad žmonės ir žmoginės beždžionės kilę iš tų pačių protėvių. Ch.Darwinas taip pat apibrėžė lytinės atrankos teoriją, kurioje teigė jog kai kurie požymiai, tokie kaip fizinė jėga ir patraukli išvaizda, padidina individų galimybes susilaukti palikuonių.

Ch.Darwinas pasižymėjo nepaprasta kantrybe ir buvo labai darbštus, taip pat sugebėdavo įžvelgti tiek smulkmenas, tiek bendrą paveikslą.

Mokslininkui taip pat pasisekė, kad jis nebuvo priklausomas nuo turto, todėl galėjo skirti daug laiko tyrimams ir apmąstymams. Jis gyveno Viktorijos laikų Anglijoje ir traukiniu lengvai galėdavo pasiekti to meto mokslo pasaulio centru laikyto Londono akademijas ir institucijas.

„Jis buvo britų mokslininko mėgėjo įsikūnijimas geriausia šios sąvokos prasme, – sakė Vokietijos istorikas Wilfriedas Rogaschas. – Jis turėjo pakankamai lėšų, laiko ir intelektinių gebėjimų, kad suvoktų reiškinių esmę“.

Ch.Darwinas mirė 1882 metais, sulaukęs 73-ejų. Nenuostabu, kad namisėda mokslininkas pageidavo būti palaidotas prie savo pamėgtų namų Daune, į pietryčius nuo Londono esančioje Kento grafystėje, tačiau jo amžininkai nusprendė, kad Ch.Darwinas vertas didingesnės amžino poilsio vietos.

Evoliucijos teorijos kūrėjas buvo palaidotas Londono Vestminsterio abatijoje, kur jo palaikai ilsisi ramybėje iki šiol.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min