Kaip rašo „The Atlantic“, gyvenimas be jokio tavo egzistencijos oficialaus įrodymo virsta sunkiu išgyvenimu. Be dokumentų beveik neįmanoma gauti sveikatos apsaugos, išsilavinimo, užsitikrinti kitas pamatines žmogaus teises. Tokie vaikai atsiduria ir didesniame prekybos žmonėmis ir vergovės pavojuje. Karo draskomose valstybėse nuo šeimos atplėštiems vaikams taip pat lieka mažai šansų vėliau susirasti atskirtus tėvus. Suaugusiems jiems beveik neįmanoma dalyvauti valstybės gyvenime – tarnauti kariuomenėje, oficialiai susituokti ar įsidarbinti.
Pavyzdžiui, Indijoje 71 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus neturi jokių oficialių dokumentų. Nors kiekybiškai Indija pirmauja šioje liūdnoje statistikoje, joje užregistruojama 41 proc. gimusių vaikų. Situacija žymiai prastesnė Somalyje, kur net 97 procentai vaikų yra oficialiai valstybės nematomi.
10 šalių, kuriose yra užregistruota mažiausia dalis vaikų:
Somalis – 3 proc.
Liberija – 4 proc.
Etiopija – 7 proc.
Zambija – 14 proc.
Tanzanija – 16 proc.
Čadas – 16 proc.
Jemenas – 17 proc.
Bisau Gvinėja – 24 proc.
Pakistanas – 17 proc.
Kongas – 28 proc.
UNICEF siūlo, kad reikėtų panaikinti registracijos mokestį (ir panaikinti baudas už vėlavimą) – taip dokumentus vaikams galėtų gauti ir ypatingai skurdžiai gyvenančios šeimos. Be to, Jungtinių Tautų organizacija siūlo, kad registraciją galėtų vykdyti ir vietos pareigūnai – tuomet tėvams nereikėtų vykti į šalies sostinę.
