Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 11d. 23:02

Pasikeitė Ingušijos lyderis: ką tai sako apie naują Kremliaus politiką Šiaurės Kaukazui?

Protestas Ingušijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Protestas Ingušijoje

Naujo Ingušijos lyderio Machmudo Ali Kalimatovo paskyrimas gali sufleruoti apie pasikeitusią Kremliaus politinę logiką Šiaurės Kaukaze, carnegie.ru rašo Konstantinas Kazeninas.

Pasak apžvalgininko, pietinę Rusijos respubliką Ingušiją, nuo praėjusio rudens išgyvenančią vieną neramiausių periodų po Sovietų Sąjungos žlugimo, vargiai galima apibūdinti kaip tipišką Rusijos regioną. Todėl nėra prasmės neseniai įvykusį lyderio pakeitimą laikyti modeliu, kurį Kremlius galėtų pritaikyti kiekvieną kartą vykstant masiniams protestams prieš regiono valdžią.

Būtent tokie protestai pastaraisiais mėnesiais buvo matomi Ingušijoje.

Tačiau kadaise populiaraus Junuso-Beko Jevkurovo pakeitimas mažai žinomu Machmudu-Ali Kalimatovu gali šį tą atskleisti apie naują Maskvos politiką Šiaurės Kaukazui.

„Scanpix“ nuotr./Junusas-Bekas Jevkurovas
„Scanpix“ nuotr./Junusas-Bekas Jevkurovas

K.Kazeninas rašo, kad tie, kurie sekė J.B.Jevkurovo veiklą pirmaisiais jo, kaip Ingušijos prezidento, metais, tikrai negalėjo numatyti tokios liūdnos jo karjeros pabaigos. J.B.Jevkurovas Ingušijos vadovu paskirtas 2008-ųjų rudenį, kai didžiausias respublikai kylantis iššūkis buvo elementaraus saugumo atkūrimas.

Jei dešimtajame dešimtmetyje pagrindinis nestabilumo šaltinis buvo Ingušijos artumas karo siaubiamai Čečėnijai, po 2000-ųjų nerimą ėmė kelti stiprėjančios radikalios grupuotės.

Ne pirmą kartą Šiaurės Kaukaze situaciją pablogino neproporcinga saugumo tarnybų reakcija: jos taikėsi į jaunus vyrus, kurių įsitraukimas į ginkluotas džihadistų grupes nebuvo įrodytas. Tai, pasak apžvalgininko, sukėlė įtampą net tarp tų ingušų, kurie jokiu būdu nerėmė ekstremizmo. Buvęs regiono vadovas Muratas Ziazikovas, akivaizdu, negalėjo sustabdyti plintančio smurto.

J.B.Jevkurovo iškilimas

K.Kazeninas rašo, kad paskirtas J.B.Jevkurovas ėmė asmeniškai įsitraukti į konfliktų sprendimus. Tuomet darbą pradėjo jo aktyviai globojama komisija, padedanti nusprendusiems pasitraukti iš ginkluotų grupių vėl adaptuotis visuomenėje. Jei jie nebuvo nieko nužudę ir teigė besigailintys, jiems būdavo padedama sugrįžti į civilį gyvenimą.

J.B.Jevkurovas taip pat asmeniškai gilinosi į vietos gyventojų skundus apie saugumo tarnybų pareigūnų veiksmus. Taip J.B.Jevkurovas įgavo rėmėjų Ingušijoje.

Tad kodėl jis nesugebėjo numalšinti protestų 2018 metais?

Anot apžvalgininko, viena iš priežasčių – jo asmeninis įsitraukimas sprendžiant konfliktus, padėjęs įgauti ir populiarumo, nebūtinai teigiamo. Tai reiškia ir tai, kad po 11 vadovavimo metų daug žmonių buvo nepatenkinti įvairiais J.B.Jevkurovo priimtais sprendimais.

2009 metais buvo pasikėsinta į Ingušijos lyderio gyvybę, jis keliems mėnesiams dingo iš politinio gyvenimo. Tuomet jo komanda pradėjo skilti – buvo įtariama, kad keli aukšto rango pareigūnai siekia perimti regiono kontrolę. Nepaisant personalo skyrimo eksperimentų, regioninės valdžios struktūrose konfliktai nesibaigė. Kaip ir korupcijos skandalai, į kuriuos buvo įsipainioję J.B.Jevkurovo giminaičiai.

Suvieniję protestai

K.Kazeninas carnegie.ru rašo, kad didžiausią smūgį J.B.Jevkurovo populiarumui sudavė 2018-ųjų rugsėjį Ingušijoje kilę masiniai protestai.

Klaidingai manoma, kad vienintele jų priežastimi tapo pyktis dėl sienos su Čečėnija perbraižymo. Kaimyninės respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo ir J.B.Jevkurovo pasirašytas susitarimas neabejotinai išprokovavo protestus, tačiau tikrai nebuvo vienintelė priežastis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Čečėnijos ir Ingušijos barnis: Šiaurės Kaukaze bręsta V.Putinui nenaudinga krizė?

Remiantis šiuo susitarimu, Čečėnija gavo dalį kalnuotos miškų teritorijos, kuri, pasak ingušų aktyvistų, istoriškai priklausė Ingušijai. Tačiau, remiantis sutartimi, kaimynei nebuvo perduota nė viena ingušų apgyvendinta vietovė.

Pasak apžvalgininko, niekas neprieštaravo tam, kad anksčiau ar vėliau turi būti formaliai išspręstas sienos tarp respublikų klausimas, o ankstesni bandymai nubrėžti demarkacinę liniją nesulaukė didelio visuomenės dėmesio. K.Kazeninas rašo, kad ingušus supykdė ne pats susitarimas, o tai, kaip jis buvo pasirašytas – už uždarų durų: valdžios pareigūnai gyventojams pristatė susitarimą tuomet, kai jis jau buvo sudarytas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

K.Kazeninas rašo, kad nuo pat pradžių protestai suvienijo tuos, kuriems tikrai rūpėjo sienos klausimas, ir tuos, kurie piktinosi korupcija bei kitais su susitarimu nesusijusiais klausimais. Protestai eskalavosi: jų dalyviai ėmė reikalauti J.B.Jevkurovo atsistatydinimo, vyko susirėmimai su policija, demonstrantai blokavo pagrindinį greitkelį.

Birželio 24 dieną J.B.Jevkurovas paskelbė atsistatydinantis.

Negirdėtas M.A.Kalimatovas

Apžvalgininkas teigia, kad naujojo laikinojo Ingušijos lyderio M.A.Kalimatovo vardas buvo pradėtas minėti tik J.B.Jevkurovo atsistatydinimo išvakarėse. Prieš tai ingušams rūpėjo tik tai, ar naujasis vadovas bus vietinis – nebuvo minimos jokios pavardės.

K.Kazeninas rašo, kad sunku nuspėti, kaip elgsis naujasis laikinasis Ingušijos vadovas, tačiau siūlo atkreipti dėmesį į kelias jo paskyrimo aplinkybes.

Laikinasis Ingušijos prezidentas M.A.Kalimatovas yra kilęs iš respublikoje gerai žinomos šeimos. Jis buvo žinoma figūra 2004–2007 metais, kai vadovavo regioninei prokuratūrai. Vėliau jis išvyko iš respublikos, galimai po konflikto su tuometinius Ingušijos prezidentu Muratu Ziazikovu.

M.A.Kalimatovo brolis Alichanas, vietinis Federalinės saugumo tarnybos (FST) operatyvininkas, Ingušijoje buvo nužudytas 2007 metais.

Kalimatovų šeimos nariai vaidino aktyvų vaidmenį Ingušijos formavime 1991–1992 metais. Tačiau šeima nėra įsivėlusi į dabartinį konfliktą: aukščiausio rango jos atstovai 2018-ųjų rudenį gyveno už respublikos ribų, jie nėra susiję nė su viena puse.

„Scanpix“ nuotr./Machmudas-Ali Kalimatovas
„Scanpix“ nuotr./Machmudas-Ali Kalimatovas

Apžvalgininkas rašo, kad M.A.Kalimatovo paskyrimas laikinuoju respublikos prezidentu rodo, kad žmogaus iš šalies atvedimas į valdžią nėra universali politika Šiaurės Kaukaze. Nors taip buvo kalbama 2017 metais, kai Dagestano prezidentu buvo paskirtas Vladimiras Vasiljevas, kuris pats – ne degastanietis. Gali būti, kad Dagestano vadovo skyrimo modelis priklausys nuo to, kiek sėkmingas Ingušijoje bus M.A.Kalimatovas.

Anot K.Kazenino, teisėsaugos pareigūnų istorija Kalimatovų šeimoje taip pat gali šį tą sufleruoti apie naują Kremliaus logiką Šiaurės Kaukaze. Svarbiausia, kad išaugusi Čečėnijos lyderystės įtaka kitose Šiaurės Kaukazo dalyse neatitinka saugumo tarnybų interesų, nors atsistatydinant J.B.Jevkurovui buvo kalbama priešingai: juk J.B.Jevkurovo ir R.Kadyrovo santykiai buvo įtempti.

Galiausiai, Ingušijos prezidentas, kuris nebuvo įsivėlęs nė į vieną 2018 metais kilusio konflikto pusę, suteikia galimybę pradėti susitaikymo su visuomene procesą nuo pat pradžių. Tereikia pasinaudoti šia galimybe.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min