Prieš devynerius metus Gruzijoje dirbęs prancūzų diplomatas, prasidėjus karui su Gruzija, įnirtingai bandė susisiekti su aukštesnio rango pareigūnais Paryžiuje.
Rusų tankams judant sostinės Tbilisio link, šimtams Prancūzijos piliečių reikėjo palikti šalį. Tuo metu diplomatinis sprendimas buvo tiesiog būtinas.
Tuometinio Prancūzijos ambasadoriaus Gruzijoje Erico Fournier teigimu, niekas nenorėjo veltis į sudėtingą situaciją: „Jie nuolat sakė konsultuotis su vienu ar kitu pareigūnu. Niekas nevyko.“
Vis dėlto reikalai kur kas pagerėjo E.Fournier susisiekus su Ph.Etienne'u, dirbusiu Bernardo Kouchnerio vadovaujamoje Užsienio reikalų ministerijoje.
„Ko jums reikia? Lėktuvo? Šarvuoto automobilio? Humanitarinės pagalbos?“ – Ph.Etienne'o rūpestį prisimena E.Fournier.
Diplomato teigimu, ateinančias penkias dienas jis dirbo su nedidele komanda: B.Kouchneriu, N.Sarcozy ir Ph.Etienne'u. Būtent jo veiksmai buvo lemiami siekiant ugnies nutraukimo.
Itin reikalingos savybės
Praėjus dešimtmečiui, Ph.Etienne'as šią savaitę buvo paskirtas į Prancūzijos prezidento E.Macrono diplomatijos patarėjo pareigas. Daugybė dėmesio skiriama jo diplomatinei karjerai, Europos Sąjungos reikalų išmanymui ir nepriekaištingoms vokiečių kalbos žinioms.
Dvi pastarosios savybės yra itin svarbios prezidentui, siekiančiam atnaujinti Prancūzijos ir Vokietijos santykius bei pertvarkyti ES.
Tačiau istorija iš Gruzijos atskleidžia dar vieną, šiek tiek mažiau žinomą jo įgūdžių rinkinį: gebėjimą suvaldyti krizes, žinias apie Rusiją ir ryžtą veikti.
Istorija iš Gruzijos atskleidžia dar vieną, šiek tiek mažiau žinomą jo įgūdžių rinkinį: gebėjimą suvaldyti krizes, žinias apie Rusiją ir ryžtą veikti.
Šie įgūdžiai bus išbandyti jau kitą savaitę vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime. Ph.Etienne'o viršininkas, 39 metų E.Macronas, neturi jokios patirties tarptautinės politikos scenoje.
Jis prezidentu tapo tuo metu, kai situacija Ukrainoje, Sirijoje ir Šiaurės Korėjoje gali išaugti į didžiules krizes. Be to, Prancūzijos santykiai su JAV ir Rusija yra sudėtingiausi per pastaruosius metus.
Būtent Ph.Etienne'as, už savo viršininką E.Macroną vyresnis 22 metais, padės Prancūzijos lyderio idėjas paversti veiksmų per ateinančius susidūrimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu planu. Tikimasi, kad Ph.Etienne'as padės šiems santykiams judėti pirmyn.
Lengva tikrai nebus. Kaip Prancūzijos ambasadorius Vokietijoje nuo 2014-ųjų, Ph.Etienne'as supranta skeptišką Berlyno požiūrį į Prancūzijos sugebėjimą imtis reformų.
Jis žino, kokie prieštaravimai šiuo metu tvyro euro zonoje. Buvęs ambasadorius puikiai supranta, kaip greitai gali subliūkšti reformistinis idealizmas. Kaip vienas iš Gruzijos krizės vedlių, Ph.Etienne'as nepuoselėja iliuzijų apie lengvas derybas su V.Putinu.
Tiesa, iki šiol nėra žinomas Ph.Etienne'o požiūris į JAV ar kaip jis įsivaizduoja Prancūziją tarptautiniame kontekste. Jis neatskleidžia, ar Prancūziją mato visaverte Vakarų pasaulio nare, ar, kaip E.Macronas, „balansuojančia jėga“ tarp Rusijos ir JAV.
„Jis yra žavingas žmogus, niekada neperdedantis, niekada nebūna nacionalistiškas kaip daugybė žmonių mūsų biurokratijoje. E.Macronas turės labai patikimą žmogų. Toks pasirinkimas daro jam garbę“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras B.Kouchneris.
„Matematikas“
Diplomatai būna dviejų tipų. Pirmieji nori tapti dar vienu Henry Kissingeriu, būti dėmesio centre ir siekti apdovanojimų. Antrieji – tikri vunderkindai, tačiau retai išlendantys iš šešėlio.
Diplomatai būna dvejų tipų. Pirmieji nori tapti dar vienu Henry Kissingeriu, būti dėmesio centre ir siekia apdovanojimų. Antrieji – tikri vunderkindai, tačiau retai išlendantys iš šešėlio.
Ph.Etienne'as priklauso antrajai grupei. Augęs prabangiame Paryžiaus priemiestyje, jis, tais pačiais metais kaip ir F.Hollande'as, baigė prestižinę ENA aukštąją mokyklą. Vėliau papildomai studijavo matematiką, ekonomiką ir serbų-kroatų kalbą.
Jis pasirinko Europos, o ne kur kas labiau prestižinį tarptautinės politikos karjeros kelią. Būtent šis pasirinkimas atvėrė jam kelią į aukščiausius postus Briuselyje, kur jis dirbo 2009–2014 metais.
„Paprastai geriausi kandidatai iškeliauja dirbti į užsienį, pavyzdžiui, Jungtines Tautas. Tačiau Ph.Etienne'as pasirinko Europos bendruomenę. Jam labai būdinga rinktis turinį, o ne stilių“, – teigė europarlamentaras Alainas Lamassoure'as.
Briuselyje Ph.Etienne'as dirbo tuo metu, kai Graikiją krėtė finansinės krizės. Jis buvo pagarsėjęs geru humoro jausmu ir labai racionaliu požiūriu į darbą.
Aukšto rango diplomatas sakė, kad Ph.Etienne'as į darbe iškylančias problemas žiūrėjo tarsi į lygtis ir džiaugėsi jų sprendimui galėdamas pasitelkti savo analizavimo sugebėjimus.
Diplomatas: „Jis yra mokslininkas. Jis mėgaujasi problemas išskaidydamas į atskiras dalis... Tai labai sistemiškas būdas, paremtas realybe ir faktais. Su juo lengva dirbti.“
Diplomatas pasakojo: „Jis yra mokslininkas. Jis mėgaujasi problemas išskaidydamas į atskiras dalis... Tai labai sistemiškas būdas, paremtas realybe ir faktais. Su juo lengva dirbti.“
„Magišką efektą“ žadantis E.Macrono lyderystės stilius ir Ph.Etienne'o racionalumas galėtų puikiai derėti. Tačiau ne mažiau svarbu, kad tarp abiejų jų atsirastų ir asmeninis ryšys.
Su Ph.Etienne'u dirbęs diplomatas pasakojo: „Jei Macronas sugebės jį išgirsti ir tuo pasinaudoti, jie gali nueiti labai toli. Juos ves protas, o ne aistra.“
E.Macronas, pažadėjęs pertvarkyti euro zoną, turėtų paklausyti Ph.Etienne'o apie tai, ką galima, o ko negalima daryti ES.
2012-aisiais į valdžią atėjęs F.Hollande'as bandė sutelkti pietines ES valstybes ir mesti iššūkį Vokietijos vadovaujamai taupumo politikai. Šis bandymas baigėsi nesėkme ir aklaviete ES biudžete.
A.Lamassoure'as tikina, kad šioje situacijoje kaltas F.Hollande'as, o ne Ph.Etienne'as: „Jis ten buvo, patarinėjo ir bandė gauti paramą, tačiau problema nuo pat pradžių buvo politinė.“
Vokiečių kalbos mokytojas
Nors Ph.Etienne'o Briuselio patirtis E.Macronui itin vertinga, didžiausią tiesioginę naudą teikia jo žinios apie Vokietiją ir pažinčių Berlyne tinklas.
Pirmiausia naujasis prezidentas bandys Berlynui įrodyti, kad gali reformuoti Prancūzijos ekonomiką ir įgyvendinti su ES biudžeto deficitu susijusius tikslus.
E.Macronas daug dirbo bandydamas pelnyti Berlyno pasitikėjimą – rinkimų kampanijos metu keletą kartų keliavo į Vokietiją susitikti su kanclere Angela Merkel.
Tačiau Ph.Etienne'as, kurio vokiečių kalbą vietiniai apibūdina kaip tobulą, gali pasigirti kur kas platesniu pažinčių tinklu. Be to, jis turi daug patirties dirbant tiek su A.Merkel vadovaujamais krikščionių demokratais, tiek su Vokietijos socialdemokratų partija.
Diplomatas: „Jis praleido daugybę laiko keliaudamas po Vokietijos žemes ir jose susitikdamas su valdžios pareigūnais. Jis žino, kaip paaiškinti Prancūziją vokiečiams, kadangi puikiai supranta, kaip jo šalį mato vokiečiai.“
„Jis praleido daugybę laiko keliaudamas po Vokietijos žemes ir jose susitikdamas su valdžios pareigūnais. Jis žino, kaip paaiškinti Prancūziją vokiečiams, kadangi puikiai supranta, kaip jie mato Prancūziją“, – teigė su Ph.Etienne'u Berlyne dirbęs diplomatas.
Panašu, kad Ph.Etienne'as bus tarsi Prancūzijos „koduotojas“ Vokietijoje, kadangi E.Macronas bando stiprinti šių dvejų šalių santykius.
Tiesa, čia iškyla rizika, kad E.Macronas, pastūmėtas taikstytis prie vokiečių, gali pamiršti apie prancūzus.
Ph.Etienne'o sugebėjimas vokiečiams paaiškinti Prancūzijos politiką bus itin naudingas ateinančiais mėnesiais, kai E.Macronas birželį vyksiančiuose rinkimuose į Nacionalinę Asamblėją bandys gauti daugumą ir tuomet galės pradėti vykdyti žadėtas reformas.
Jei E.Macronas visgi negaus daugumos, Ph.Etienne'as sugebės paaiškinti, kaip jis ketina vykdyti reformas, remdamasis partneriais iš konservatorių gretų, petys į petį dirbdamas su premjeru Edouard'u Philippe'u.
Kitas diplomatas sakė: „Kalbant apie Vokietijas pagalbą reformose, Etienne'as yra geriausias variantas, kokio Macronas gali tikėtis. Vokiečiams patinka Macronas. Jie pasitiki Etienne'u.“
V.Putino ir D.Trumpo iššūkis
E.Macronas labai greitai bus išbandytas ir už Europos ribų. Bus stebima, kaip jis sugebės suvaldyti kylančią įtampą santykiuose su Rusija ir pastaruoju metu permainingomis JAV.
Rinkimų kampanijos metu V.Putinas atvirai reiškė paramą kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen, o valstybinė Rusijos žiniasklaida nuolat puolė centristą E.Macroną.
Nors E.Macrono kampanija niekada atvirai nekaltino Rusijos dėl kibernetinės atakos, įvykdytos likus porai dienų iki rinkimų, analitinės firmos „Trend Micro“ atstovai teigė, kad ataką greičiausiai surengė rusų programišiai.
Manoma, kad kibernetetinė ataka pakeitė E.Macrono požiūrį į Rusiją. Jei anksčiau Maskvos atžvilgiu jis buvo abejingas, rinkiminės kampanijos metu būsimasis prezidentas teigė nepaklusiantis V.Putinui.
Manoma, kad kibernetinė ataka pakeitė E.Macrono požiūrį į Rusiją. Jei anksčiau Maskvos atžvilgiu jis buvo abejingas, kampanijos metu būsimasis prezidentas teigė nepaklusiantis V.Putinui.
Šis teiginys bus patikrintas liepą Hamburge vyksiančiame Dvidešimties finansų ministrų ir Centrinių bankų valdytojų grupės (G20) susitikime, kuriame dalyvaus ir V.Putinas.
Ph.Etienne'as, prisidėjęs prie Minsko paliaubų sudarymo, tiesiog būtinas, siekiant paruošti E.Macroną susidūrimui su Kremliaus lyderiu.
E.Macrono ir D.Trumpo, taip pat išreiškusio palaikymą M.Le Pen, pirmasis susitikimas įvyks dar anksčiau. Vadovai turės progą susipažinti gegužės 25 dieną vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Tiesa, čia Ph.Etienne'o skaičiavimai gali neveikti, kadangi D.Trumpas yra neprognozuojamas, o jo veiksmus ne visada galima paaiškinti remiantis logika. Vadinasi, E.Macronas vienas bandys suvaldyti šiuos santykius, kurie gali pasisukti nenuspėjama linkme.
Ph.Etienne'as amerikiečių mąstyseną supranta ne taip gerai kaip vokiečių ar rusų. Tačiau jo tvirta ranka visada palaikys E.Macroną. Naujajam prezidentui to tikrai reikės.
