Čekijos Respublika nėra vienintelė vieta Europoje, kur užsienio piliečiai gali arba netrukus galės pirkti žemę. Pastaruosius kelerius metus britus yra apėmusi aistra pirkti apleistas Normandijos fermas Prancūzijos šiaurėje. Jų jau nupirkta daugybė. Tačiau kol kas neįmanoma pasakyti, kiek užsieniečius domins Čekijos ūkiai. Šalyje nėra duomenų, kiek užsienio ūkininkų dirba žemę kaip nuomotojai arba savininkai per tarpininkus. Dar viena problema ta, kad neretai sunku surasti sklypo savininką. Tai komunistinės sistemos palikimas, kurio valstybė dar neišnarpliojo. Šeštąjį dešimtmetį Čekijoje, kaip ir Lietuvoje, buvo nacionalizuoti privatūs ūkiai, o vietoj jų sukurti „kolchozai“, tad dabar kartais sunku atsekti, kam kuris sklypas priklausė. Čekijoje tebevyksta žemės reforma, kuri turėtų palengvinti padėtį. O kol kas užsieniečius traukia tik kaina. Pavyzdžiui, Olandijoje hektaras žemės vidutiniškai kainuoja 36 tūkst. eurų, o Čekijoje – tik 2520. Būtent toks skirtumas kursto Čekijoje baimę, kad turtingi verslininkai iš visos Europos nupirks visą Čekijos žemę. Tačiau ekspertai sako, kad tokia baimė nepagrįsta: susidomėjimas bus didesnis, bet ne masinis. Be to, įsikūrę užsieniečiai atsineša su savimi ir išmanymą bei technologijas, o tai gali kilstelėti Čekijos žemės ūkį.
Čekijos privačių ūkininkų asociacijos teigimu, labiausiai čekų žemė domina olandus ir italus. Asociacija jau kalbina Čekijoje dirbančius užsienio ūkininkus pagalvoti apie galimybę stoti į jos gretas. Kol kas didžiausia kliūtis tam – kalbos barjeras.
