Punsko valsčiaus viršaitį ir 15 tarybos tarėjų teisę rinkti turi beveik pusketvirto tūkstančio valsčiaus gyventojų, kurių 90 procentų – lietuviai.
Prieš ketverius metus Punsko savivaldos rinkimuose dalyvavo 44 procentai rinkėjų. Šįkart tikimasi, kad jų ateis daugiau. Viršaitis bus renkamas iš dviejų kandidatų, 15 tarėjų – iš 64.
Seinų apskrities seniūnų asociacija į viršaičius kandidatu iškėlė keturias kadencijas viršaičiu dirbantį Vytautą Liškauską. Naujokai – „Valsčiaus šansas“ – į viršaičius siūlo vietos verslininką Vytautą Batvinską.
Viršaitis tiesiogiai renkamas jau dvi kadencijas ir iki šiol nebuvo konrkandidatų, pasiūlytų visuomenei. Manau, kad tai nėra naudinga
„Mūsų minčių ne visada nori išklausyti. Demokratiškai siūlome, kad žmonės rinktųsi. Viršaitis tiesiogiai renkamas jau dvi kadencijas ir iki šiol nebuvo konrkandidatų, pasiūlytų visuomenei. Manau, kad tai nėra naudinga“, – sako komiteto „Valsčiaus šansas“ narė Irena Gasperavičiūtė.
Šešiolika metų Punsko viršaičiu dirbantis Vytautas Liškauskas sako, kad per tuos metus nuveikta daug: valsčius sėkmingai naudojasi Europos Sąjungos fondų lėšomis ir pirmauja šalyje. Tačiau darbų, sprendžiant ekonominius klausimus, yra.
Aš, kaip bendruomenės pirmininkas, labai džiaugiuosi, kad susidomėjimas rinkimais gali padidėt. Matau, kad didėja pilietiškumas, nes yra noras būti tarėju ar viršaičiu. Manau, kad tai geras požiūris. Toks kandidatų skaičius – stulbinantis“, – pozityvią poziciją dėstė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Jonas Vydra.
Pasak jo, svarbiausia Punsko krašte išsaugoti lietuvybę. Todėl labai svarbu, kad tarėjai ir viršaitis būtų lietuviai.
