„Reporteriai be sienų“ („Reporters Without Borders“) taip pat išreiškė pasibjaurėjimą, kad eitynėse dalyvavo atstovai šalių, kuriose sistemiškai persekiojami žurnalistai ir tinklaraštininkai. Tokiomis jie įvardija Egiptą, Rusiją, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
„Mes turime pademonstruoti savo solidarumą su „Charlie Hebdo“ nepamiršdami visų pasaulio Charlie, – sakė organizacijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire. – Būtų nepriimtina, jeigu atstovai šalių, kurios tildo žurnalistus, pasinaudotų dabar liejamomis emocijomis ir mėgintų pataisyti savo tarptautinį įvaizdį, o tuomet grįžę namo tęstų represines politikas. Negalime leisti žiniasklaidos laisvės grobuonims spjaudyti ant „Charlie Hebdo“ kapų.“
Londono Ekonomikos mokyklos studentas Danielis Wickhamas „Twitter“ surašė, kad bent 20 iš 40 pasaulio lyderių dalyvavimas eitynėse – itin veidmainiškas. Štai didžiausi apsimetėliai:
Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry
Trys „al Jazeera“ žurnalistai – Peteris Greste, Mohamedas Fahmy ir Baheras Mohamedas – yra nuteisti 7 metams kalėjimo. Jie apkaltinti netikrų žinių skleidimu ir dabar uždraustos grupės – Musulmonų brolijos – rėmimu. Žurnalistai kaltinimus neigia. Metų sandūroje šalies aukščiausiasis teismas įsakė bylą peržiūrėti.
„Reporteriai be sienų“ Egiptą įvardija kaip antrą valstybę pasaulyje pagal suimamų žurnalistų skaičių. Vienas fotožurnalistas, 16 mėnesių praleidęs už grotų, tą laiką įvardino kaip nesibaigiantį košmarą.
Negalime leisti žiniasklaidos laisvės grobuonims spjaudyti ant „Charlie Hebdo“ kapų.
Turkijos premjeras Ahmetas Davutoğlu
Turkija prieš dvejus metus kalėjime laikė beveik 50 žurnalistų. Šiuo metu kali 7 žurnalistai – daugiausiai už „uždraustų politinių partijų propagandą“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas
Kremliui visais būdais gniaužiant šalies žiniasklaidos laisvę, S.Lavrovo dalyvavimas eitynėse už jos laisvę atrodo itin veidmainiškas. Rusijoje persekiojami žurnalistai ir tinklaraštininkai, Kremliui nepalankūs leidiniai sulaukia baudų, yra uždaromi arba pakeičiama jų vadovybė.
Rusija yra 148 vietoje iš 180 pagal „Reporterių be sienų“ sudarytą žiniasklaidos laisvės indeksą. Nuo 1992 metų Rusijoje dėl savo darbo buvo nužudyti mažiausiai 32 žurnalistai.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas
Po to, kai „The Guardian“ paskelbė Edwardo Snowdeno nutekintus dokumentus apie šnipinėjimą ir kibernetinį sekimą, kurį vykdė JAV Nacionalinio saugumo agentūra ir britų GCHQ, sekretorius Jeremy Heywoodas „The Guardian“ redaktoriui pareiškė: „Galima viską išspręsti gražiai arba galima kreiptis į teisėsaugą“. Jis pridūrė: „Daug žmonių valdžioje mano, kad jūs turėtumėte būti uždaryti“.
Britų vyriausybė sunaikino kietuosius diskus, kuriuose žurnalistai laikė failus, o vėliau Londono oro uoste sulaikė vieno iš žurnalistų partnerį ir apklausė jį remdamiesi įstatymais dėl terorizmo.
Jordanijos karalius Abdullah
Palestinietis rašytojas Mudaras Zahranas buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų kalėjime už tai, kad rašė apie Jordanijos karaliaus priklausomybę nuo Izraelio. Jis buvo pripažintas kaltu dėl „nesantaikos kurstymo ir Jordanijos bei jos tautos įvaizdžio puolimo“. Jis šiuo metu yra Didžiojoje Britanijoje, kur jam suteiktas prieglobstis.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu
Praėjusiais metais Izraelio pajėgos nužudė 7 Gazoje dirbusius žurnalistus. Daugiau žurnalistų gyvybių neteko tik Sirijoje.
Izraelio žiniasklaida savaitgalį taip pat skelbė, kad Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as nenorėjo, jog B.Netanyahu atvyktų į Paryžių, nes Izraelio premjero buvimas gali „skaldyti visuomenę“. Vėliau Paryžius pabrėžė, kad į eitynes kvietimas išsiųstas ir palestiniečių lyderiui Mahmoudui Abbasui.
Airijos premjeras Enda Kenny
Airijoje nuo 2009 metų egzistuoja įstatymas, pagal kurį šventvagystė yra baudžiamasis nusižengimas. Musulmonas jau pagrasino teisiniais veiksmais vienam Airijos leidiniui, kuris perspausdino „Charlie Hebdo“ karikatūras. Už šventvagystes gresia bauda iki 25 eurų. Visgi planuojama rengti referendumą, kad šis įstatymas būtų panaikintas.
