Sausio 6-ąją pasauliui stebint, kaip Donaldo Trumpo rėmėjai šturmuoja Kapitolijų, taip pat buvo patvirtinta dviejų demokratų pergalė antrajame Senato rinkimų ture Džordžijoje.
Politikos naujokai – 33 metų dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ossoffas ir 51 metų pastorius Raphaelis Warnockas laimėjo prieš respublikonų senatorius.
Ši pergalė – istorinė, nes pastaruosius dešimtmečius valstijoje į Senatą demokratai nebūdavo išrenkami. O R.Warnockas tapo dar ir pirmuoju Džordžijos juodaodžiu senatoriumi.
Vadinasi, Senate respublikonai turės 50 vietų, demokratai – 48 vietas, tačiau, du nepriklausomi senatoriai Bernie Sandersas ir Angusas Kingas paprastai balsuoja su demokratais. Senatoriams retai balsuojant ne pagal partijos liniją, lemiamą balsą turės viceprezidentė Kamala Harris.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius mano, kad radikalių reformų ateinančias metais tikėtis neverta. Pirmiausia todėl, kad demokratų persvara tiek Atstovų rūmuose, tiek Senate yra pernelyg silpna.
„Tarp pačių demokratų yra manančių, kad radikalūs žingsniai galėtų atstumti nemažai į jų pusę perėjusių rinkėjų. Be to, nemaža Bideno komandos dalis yra ganėtinai nuosaikūs ir tradiciniai politikai, ypač gynybos ir užsienio politikos srityse.
Bideno žmonės užmezgė glaudžius ryšius su tokiomis įtakingomis organizacijomis kaip Nacionalinė pramonininkų asociacija. O vakar akcijų rinkos kilo, nors Senatas pateko į demokratų rankas ir Trumpo rėmėjai siautėjo Kapitolijuje. Tai – ženklas, kad kad verslas nemano, jog bus imamasi kategoriškų žingsnių perskirstyti pinigus“, – 15min teigė politologas.
Marilando universiteto mokslininkė Eglė Murauskaitė taip pat atkreipia dėmesį į trapų balsų balansą, be to, Aukščiausias Teismas, kuris įsitrauktų kilus ginčams, šiuo metu yra „gana radikaliai respublikoniškas“.
„Be to, šalyje vyrauja susiskaldymas – Bidenas veikiausiai skatins demokratus ieškoti vidurio kelio užgydyti žaizdas. Žinoma, tikimasi ženklių sprendimų dėl socioekonominių paramos priemonių, privalomo kaukių dėvėjimo, griežtesnių klimato atšilimo mažinimo priemonių – bet nepavadinčiau to radikalumu ar progresyvumu.
Vienas ženklus padarinys yra tas, kad bus lengviau patvirtinami Bideno nominuoti kandidatai į valdančiąsias pozicijas“, – 15min sakė E.Murauskaitė.
Respublikonams teks gręžtis nuo radikalumo
Trečiadienį tūkstančiai D.Trumpo rėmėjų, paragintų paties prezidento, susirinko prie Kapitolijaus, kur vyko Kongreso posėdis patvirtinti Rinkikų kolegijos balsavimą dėl J.Bideno pergalės. Netrukus protestuotojai prasiveržė pro barjerus, o galiausiai pateko į patį Kapitolijų.
Vyko jų ir policijos pareigūnų susirėmimai, mažiausiai keturi žmonės žuvo. Pastato viduje D.Trumpo rėmėjai fotografavosi Senato posėdžių salėje, Kongreso narių kabinetuose. Lauke kai kurie jų puolė žurnalistus.
K.Girnius mano, kad trečiadienio įvykiai Respublikonų partijai buvo pažadinantis skambutis: net nenuosaikūs viceprezidentas Mike'as Pence'as ir Senato daugumos lyderis Mitchas McConellas kalbėjo, kad nueita per toli. Be to, sumažėjo senatorių, kurie buvo pasiryžę balsuoti prieš rezultatų patvirtinimą.
„Savisaugos instinktas suvaidins vaidmenį. Jie (respublikonai – red.) žino, kad jei laikysis tokios radikalios linijos, kokios laikėsi Trumpas, pradės pralaiminėti rinkimus. Po 2 ar 3 metų nūdienos radikalumas jiems nebus pliusas.
Jei Bidenas elgsis protingai, pavyzdžiui, skirs daug lėšų infrastruktūros atstatymui, jei pasibaigs pandemija, žmonės po 2-3 metų lygindami situaciją su šiandiena supras, kad gyvena geriau, tad demokratai – ne tokie blogi, kaip gąsdino Trumpas“, – sakė politologas.
E.Murauskaitė tvirtina, kad Respublikonų partijoje tęsiasi vizijos paieškos – daugėja nuosaikiųjų balsų. Ir tai, pasak mokslininkės, yra ne vakarykščių įvykių, o ilgalaikių procesų padarinys.
„Tačiau kol kas nuosaikios vienijančios asmenybės – kuri ir idėjiškai atskirtų respublikonus nuo demokratų, ir siūlytų nuosaikią viziją, priimtiną daugumai – neatsirado. Džordžijoje ženklus demokratės Stacey Abrams įdirbis neabejotinai dalį tradicinių respublikonų rėmėjų paskatino pereiti į kitą pusę.
Taigi ryškėja problematiška respublikoniškos alternatyvos stoka: kas galėtų patraukti Trumpu nusivylusiuosius likti partijoje ir pasiūlyti kitą kryptį? Ir jei per porą metų tokios vienijančios asmenybės ir vizijos neatsiras, galime vėl pamatyti Trumpo pavardę ant rinkimų biuletenio 2024-aisiais“, – 15min sakė ji.
E.Murauskaitės teigimu, kalbant apie D.Trumpo šalininkus, vertėtų atskirti ekstremalus, siekiančius jėga pakeisti jų įsitikinimu neteisėtą rinkimų baigtį, ir tuos, kurie balsavo prieš sistemą. Pasak mokslininkės, pirmųjų nėra milijonai, ji sako nemananti, kad neramumai Vašingtone paskatins teisėsaugą daug rimčiau imtis reaguoti į tokio tipo grėsmę.
„Žiniasklaidoje ir visuomenėje šie įvykiai paryškino reakcijų kontrastą tarp to, kaip teisėsauga dorojosi su „Black Lives Matter“ protestais ir šturmuojančiaisiais Kongresą. Manau, kad bus imamasi priemonių kovai su tokiu nenuosekliu požiūriu, ypač Bideno administracijai įsibėgėjant“, – teigė ji.
Praėjusią vasarą policijos pareigūnams nužudžius juodaodį George'ą Floydą, šalyje kilo masiniai protestai prieš policijos brutalumą. Birželio 2-ąją prie Kapitolijaus surinkusius judėjimo „Black Lives Matter“ (liet. „Juodaodžių gyvybės svarbios“) rėmėjus pasitiko dešimtys apsiginklavusių Nacionalinės gvardijos narių, nors protestas buvo visiškai taikus.
Trečiadienį Nacionalinė gvardija buvo dislokuota tik protestuotojams jau įsiveržus į Kapitolijų.
Pernai vykusių demonstracijų metų protestuotojai buvo brutaliai vaikomi, prieš juos naudotos ašarinės dujos. Vien birželio 3-ąją Vašingtone buvo sulaikyti 88 asmenys. Trečiadienį policija sulaikė 52 asmenis, 26 kurių jau buvo Kapitolijuje.
Pasak E.Murauskaitės, antisisteminių D.Trumpo rėmėjų, kurie nenusigręžė nuo jo iš nuosaikumo, yra milijonai. Esą jie yra jie nusivylę sisteminių sprendimų lėtumu ir neefektyvumu.
„Sveikatos ir ekonominė krizė paaštrins šiuos sentimentus ir, ko gero, pagausins nusivylusiųjų būrį, o kaip juos patraukti link konstruktyvių sprendimų ir užkirsti kelią perėjimui į radikalią pusę, bus nemažas galvos skausmas tiek respublikonams, tiek demokratams“, – teigė mokslininkė.
Kokias išvadas iš pralaimėjimo Džordžijoje galėtų pasidaryti respublikonai? Pirmiausia K.Girnius atkreipė dėmesį, kad abu demokratai nugalėjo itin nedidele balsų persvara. O tarp Džordžijos vadovybės yra manančių, kad jiems kenkia pats D.Trumpas, kalbantis apie rinkimų klastojimą.
„Jie jaus didesnį poreikį įtikti centristams, nepriklausomiems rinkėjams. Nepritrauksi šių rinkėjų diskredituota Trumpo politika – jie jaus poreikį grįžti prie ankstesnių Respublikonų partijos vertybių“, – sakė politologas.
Šią savaitę buvo paviešintas D.Trumpo ir Džordžijos valstijos sekretoriaus Brado Raffenspergero telefoninis pokalbis. Prezidentas ragino „rasti“ beveik 12 tūkst. balsų jo pergalei.
Nepaisant neramumų, Kongresas patvirtino J.Bideno pergalę, o D.Trumpas, vis dar tvirtinantis, kad rinkimai buvo pavogti, pažadėjo sklandų valdžios perdavimą.
