Dabar populiaru
Sportas gyvai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 3d. 23:00

Po gėjaus žūties Latvijos aktyvistai sako: politikai priešina, o policija nereaguoja į neapykantą

Vaivorykštės vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vaivorykštės vėliava
Latviją sukrėtus jauno gėjaus žūčiai, šalies policija kaltinama ir nereagavusi į skundus dėl grasinimų, ir neteisėtai atskleidusi jautrią informaciją apie auką. 15min kalbinti ekspertai sako, kad neapykanta LGBT bendruomenės atstovams Latvijoje sustiprėjo Konstituciniam Teismui priėmus du jai palankius sprendimus, o policija dažnai nesupranta neapykantos nusikaltimų.

Balandžio pabaigoje mirė 29 metų greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojas Normundas Kindzulis, kurio drabužiai buvo aplieti degalais ir padegti.

Rygoje anksčiau gyvenęs homoseksualus N.Kindzulis dėl savo orientacijos buvo sulaukęs grasinimų mirtimi. Persikėlus į Tukumo miestą situacija nepasikeitė: čia jis mažiausiai keturis kartus buvo užpultas, praneša vietos žiniasklaida.

Kartu gyvenęs aukos kolega Artis Jaunklavinas pasakojo radęs N.Kindzulį degantį šalia namų.

„Atsibudau nuo riksmų koridoriuje. Normundas liepsnojo kaip fakelas. <...> Stengiausi užgesinti liepsnas, įnešiau jį į namus ir įkėliau į vonią, bet jo nudegimai buvo pernelyg stiprūs – jo rūbai prikepė prie odos“, – A.Jaunklavinas sakė portalui delfi.lv.

Kaltina policiją

Viešojoje erdvėje pasirodžius įtarimams, kad N.Kindzulis galėjo tapti neapykantos nusikaltimo auka, Rygos apygardos prokurorė Katažyna Careva paskelbė: vyksta tyrimas dėl N.Kindzulio praeityje vykdytų padeginėjimų, be to, jam buvo nustatytas psichikos sutrikimas.

Pasak K.Carevos, N.Kindzulio kaltė teisme nebuvo įrodyta, tačiau esą jis iš esmės pripažino įvykdęs nusikaltimus.

Policija paskelbė tirianti ir versiją, kad N.Kindziulis pats atėmė sau gyvybę. Policija taip pat pripažino anksčiau sulaukusi aukos skundų dėl jam skirtų grasinimų, tačiau jie nebuvo tiriami.

Buvo pradėtas atskiras tyrimas dėl galimo Tukumo policijos aplaidumo.

Latvijos žmogaus teisių centro direktorė Anhelita Kamenska sako, kad N.Kindziulio byla – komplikuota, tačiau klausimai, susiję su žmogaus psichologine sveikata, yra jautri informacija, kuri neturėjo būti paviešinta.

„Problema yra ta, kad jis nebegali apsiginti“, – 15min sakė ji.

Latvijos universiteto Medicinos fakulteto docentė Solvita Olsena portalui tvnet.lv teigė, kad prokurorės atskleista informacija galimai sumažino spaudimą dėl tyrimo.

Tačiau atskleisdama asmeninę informaciją apie N.Kindziulio būklę prokurorė pažeidė įstatymą – tam ji turėjo gauti teismo leidimą, tikino S.Olsena.

Į prokurorės paskelbtą informaciją sureagavo ir Latvijos sveikatos apsaugos ministerija.

„Mes, įskaitant žurnalistus, turėtumėme paaiškinti visuomenei, kad diagnozė visiškai nieko nereiškia – jos nustatymas yra reikalingas kaip įrankis, kad žmogus galėtų naudotis sistemos kompensuojama pagalba“, – tviteryje rašė sveikatos apsaugos ministrės patarėja Marta Krivade.

Socioantropologė, Latvijos universiteto docentė Aivita Putnina tikina, kad vertinant prokurorės paviešintą informaciją svarbu atsižvelgti į tai, jog N.Kindzulis jau anksčiau buvo tapęs homofobijos auka: yra sulaukęs žinučių su grasinimais ne tik užpulti, bet ir priversti išeiti iš darbo greitosios pagalbos tarnyboje.

„Nebuvo teisinio pagrindo viešinti šią informaciją. O aukų kaltinimas yra būdingas neapykantos nusikaltimams“, – sakė A.Putnina.

Pasak docentės, tai, kad policija nereagavo į N.Kindzulio skundus, šalyje nėra išimtis.

Esą Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) jau ragino Latviją aiškiau apibrėžti neapykantos nusikaltimus, tačiau šalis tvirtina, kad dabartinis apibrėžimas yra pakankamai geras ir platus.

„Mūsų teisinė sistema supranta neapykantą kaip asmeninę problemą, emociją, motyvą, kurį sunku įrodyti, bet ne visuomenės problemą, ne neteisingą tam tikrų bruožų ar grupių suvokimą.

Teisinis neapykantos nusikaltimų apibrėžimas numato, kad neapykantos nusikaltimai pakursto neapykantą prieš diskriminuojamą grupę, ir ieško aiškių įrodymų, pavyzdžiui, užrašytų šūkių, kuriuos kiti bendruomenės nariai skaitytų ir būtų jų paveikti“, – 15min teigė socioantropologė.

„Policija turi gaires, kaip atpažinti neapykantos nusikaltimus. Tačiau labai aiškiai matyti, kad jie nesupranta, kaip Vakarų Europa supranta neapykantos nusikaltimus. Kad tai nėra asmeninis aukos ir užpuoliko konfliktas, kai vartojami homofobiški pasisakymai“, – pridūrė ji.

A.Kamenska taip pat mano, kad Latvijos policijai trūksta supratimo, kuo neapykantos nusikaltimai skiriasi nuo įprastų.

„Kad neapykantos nusikaltimai paliečia ne vieną individą, o bendruomenę, taip pat platesnę visuomenę. <...>

Tačiau po šio tragiško įvykio, panašu, parlamentarai yra pasirengti pakeisti įstatymą. Pridėti homofobinį motyvą – greičiausiai tai bus įvardyta kitaip – kaip sunkinančią aplinkybę“, – sakė A.Kamenska.

Palankūs KT sprendimai

A.Kamenskos teigimu, apskritai neapykantos kalba Latvijoje sustiprėjo per COVID-19 pandemiją. Tačiau prieš homoseksualus nukreipta neapykantos kalba yra susijusi su pastarojo pusmečio įvykiais.

„LGBT bendruomenė tapo aktyvesnė gindama savo teises. Be to, Konstitucinis Teismas neseniai priėmė du sprendimus, palankius tos pačios lyties poroms“, – 15min sakė Latvijos žmogaus teisių instituto direktorė.

Konstitucinis Teismas lapkritį išaiškino, kad įstatymas, nesuteikiantis teisės į homoseksualios poros kūdikio gimimo atveju numatytas atostogas motinos partnerei, prieštarauja konstitucijai.

Teismas nurodė, kad šeima laikoma ne tik santuoka paremta sąjunga, todėl valstybė turi apsaugoti ir paremti visas šeimas, įskaitant tas, kurias sudaro tos pačios lyties asmenys.

Balandį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad paveldėjimo mokestis, taikomas tos pačios lyties partneriams, bet netaikomas heteroseksualiems sutuoktiniams, prieštarauja konstitucijai.

Pasak A.Kamenskos, tokie sprendimai sulaukė griežtos konservatyvių grupių reakcijos. Dešiniųjų partija „Nacionalinis aljansas“ sausį pateikė įstatymo projektą, kuriuo konstitucijoje šeimos apibrėžimas būtų įtvirtintas kaip vyro ir moters sąjunga.

Pirmajame balsavime už apibrėžimo įtvirtinimą pasisakė 47 deputatai, prieš – 25, susilaikė 21.

„Konservatyvūs politikai reagavo griežtai, kai kurie jų pareiškimai yra ant homofobijos ribos. Kai kurie religiniai lyderiai taip pat demonizavo LGBT, o tai persikėlė į socialinius tinklus“, – teigė A.Kamenska.

Pasak A.Putninos, Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, kai kurie politikai kursto priešiškumą LGBT bendruomenei siekdami populiarumo.

Ir nors socioantropologė nemano, kad N.Kindzulio mirtis taps proveržiu užtikrinant LGBT bendruomenės teises Latvijoje, samprata ima keistis.

„Daug žmonių sako, kad šis įvykis privertė juos pakeisti nuomonę. Jie suprato, kad tai yra neapykanta, pamatė jos pasekmes, suprato, kad tai nėra nekalta emocija, laikymasis savo požiūrio ir vertybes.

Liuteronų arkivyskupas parašė atvirą laišką, kad krikščionims tokia neapykanta negalima, kad incidentas parodė, kur ji gali nuvesti. Arkivyskupas anksčiau pasisakė prieš LGBT, o dabar kritikavo agresiją ir ragino mylėti artimą“, – 15min sakė A.Putnina.

Remiantis 2019 metų „Eurobarometro“ apklausa, 49 proc. latvių sutinka, kad homoseksualios poros turėtų tokias pat teises kaip ir heteroseksualios.

Tačiau tik 24 proc. respondentų teigė sutinkantys, kad Europoje turėtų būti leidžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos.

Latvijoje nėra įteisinta ir tos pačios lyties asmenų civilinė partnerystė.

Daugiau nei 600 nevyriausybinių organizacijų vienijančios tinklo „ILGA Europe“ kasmet sudaro „Vaivorykštės“ indeksą, nurodantį, kokios Europos šalyse yra palankiausios LGBT bendruomenei.

2020-aisiais Latvija surinko tik 17 proc. iš 100: lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis, blogesnė nei Latvijoje situacija yra tik Lenkija.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Temos: 2 Latvija LGBT

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min