Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento V.Sirutavičiaus teigimu, pirmalaikių Aukščiausiosios Rados rinkimų ir naujos Vyriausybės labiausiai reikėtų sekmadienį įvykusiame pirmajame ture nugalėjusiam opozicijos ir Regionų partijos lyderiui Viktorui Janukovyčiui. Jis antrajame ture susigrums su šalies premjere Julija Tymošenko.
„Kokios dabar jų perspektyvos, sunku vienareikšmiškai vertinti. Ir vienas, ir kitas turi šansų. Dauguma sako, kad jie apylygiai, man visgi atrodo, kad V.Janukovyčius turi tam tikrą pranašumą“, – BNS sakė politologas.
„V.Janukovyčiaus pergalės atveju Vyriausybė tikrai keisis. Apie tai negali būti net kalbos. J.Tymošenko bandys tą daugumą išlaikyti, jai rinkimų į Radą nelabai reikia. O V.Janukovyčiui, man atrodo, reikia. Jeigu jis laimi dideliu skirtumu, tai jis aiškiai bandys išnaudoti ir forsuoti Rados rinkimus“, – kalbėjo V.Sirutavičius.
Pasak jo, politinis stabilumas Ukrainoje priklausys ne vien nuo to, kuris iš kandidatų taps prezidentu, bet ir nuo to, kaip „kaip įtakingos verslo ir finansų grupės sugebės greitai tarpusavyje susitarti“.Kokios dabar jų perspektyvos, sunku vienareikšmiškai vertinti. Ir vienas, ir kitas turi šansų.
„Aš manau, kad daugelis norėtų, kad tas procesas būtų daugiau ar mažiau nuspėjamas, racionalus ir efektyvus. Tokia situacija, kuri buvo iki šiol, negali tęstis. Čia nebeaišku, su kuo reikalą turi. Jei ten susistatytų daugmaž nuspėjama politinė situacija, tai būtų labai neblogai“, – svarstė politologas.
Jo manymu, jei prezidento rinkimus laimėtų V.Janukovyčius, „gali būti tam tikro pasvirimo į Rusiją“, o santykiai su Vakarais priklausys ne tik nuo politinės situacijos Ukrainoje, o nuo Vakarų šalių. Pasak jo, Ukrainos prezidento galios priklauso nuo jo palaikymo parlamente.
Lygindamas kandidatų programas, politologas Ukrainos premjerės programą pavadino labiau demagogiška, V.Janukovyčių labiau realistišku politiku.
„Iš principo, programos vienodos. Nei vienas, nei kitas, tarkime NATO ar Europos Sąjungos klausimų akivaizdžiai neeskaluoja – nepopuliaru, su jais rinkėjo nepatrauksi. Man atrodo, čia V.Janukovyčius yra labiau realistiškas politikas, nes puikiai supranta, kad perspektyva visiškai neaiški yra. Ir jo programa yra realistiškesnė, ta socialinė politinė dalis. Aš nesakau, kad visai nėra socialinės demagogijos – kada, kaip, kas gerai gyvens. Yra tokių dalykų, bet, man atrodo, kad pas J.Tymošenko jos yra daugiau“, – sakė politologas.
Jis teigė pasitikintis tarptautinių rinkimų stebėtojų išvadomis ir pažymėjo, kad sociologinės apklausos patvirtino anksčiau buvusias ekspertų prognozes dėl rinkimų rezultatų.
„Ko gero, rezultatus reikia priimti, kokie jie yra. Juolab, kad daugelis ekspertų ir Ukrainoje, ir Vakaruose, ir Lietuvoje sakė, kad rinkimų rezultatai bus tokie, kokie jie yra, tai yra, kad į antrąjį rinkimų turą pateks šie du žmonės. Ir sociologinės apklausos tą rodė. Galima tik pasidžiaugti, kad nepaisant kritikos, kuri išsakoma toms apklausoms, pasirodo, jog yra patikimos“, – sakė V.Sirutavičius.
Politologas pažymėjo, kad Ukrainoje vis dar ryškus regioninis pasidalinimas balsuojant: „Už vieną balsuoja centras, vakarai, o už kitą – iš esmės rytai ir pietūs“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo prganizacija (ESBO) bei kiti tarptautiniai stebėtojai pirmadienį paskelbė, kad Ukrainos prezidento rinkimai atitiko aukštus kokybės reikalavimus ir demokratijos principus.
Ukrainos Centrinės rinkimų komisijos (CRK) teigimu, suskaičiavus 90,03 proc. rinkimų apylinkių protokolų, gauti duomenys rodo, kad už V.Janukovyčių pirmajame prezidento rinkimų rate balsavo 35,39 proc., o už J.Tymošenko – 24,97 proc. rinkėjų.
Už Serhijų Tihipką balsavo 13,07 proc., Arsenijų Jaceniuką – 6,98 proc.. Pirmojo penketo pabaigoje – dabartinis šalies prezidentas Viktoras Juščenka, už kurį balsavo 5,42 proc. rinkėjų.
