Praėjusią savaitę opozicijai priklausantis Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis įspėjo, kad ES biudžeto vetavimas gali privesti prie šalies išstojimo iš Bendrijos.
„Jei dėl jūsų Lenkija praras milžiniškas pinigų sumas tolesnei plėtrai ir atsigavimui [po koronaviruso pandemijos], ir mes paliksime savo Europos namus, istorija ir žmonės jums neatleis“, – į valdančiuosius kreipėsi jis.
Zosia Wanat ir Janas Cienskis „Politico“ nurodo tris priežastis, kodėl Lenkija gali išstoti iš ES, ir tris priežastis, kodėl ji to nepadarys.
1. Nesutampančios vertybės
Kai valdančiosios partijos „Teisė ir Teisingumas“ (PiS) politikai aiškina, kodėl vetuoja biudžetą, jie retai naudoja terminus „pinigai“ ar „fondai“. Vietoj to jie kalba apie ideologiją, suverenumą ir civilizaciją. O tai parodo, kad konfliktas tarp Briuselio ir Varšuvos – ne dėl politikos, o dėl vertybių.
PiS politikai bando nupiešti ES kaip ultra-kairiųjų projektą, į priekį vedamą sumišusių ideologijų, ar frontą, skirtą Vokietijai perimti bloko kontrolę.
Nesvarbu, apie ką kalbama – įstatymo viršenybę, tikslus sustabdyti klimato kaitą, abortus ar LGBT+ bendruomenės teises – daug PiS politikų tai mato kaip ES bandymą primesti „vakarietiškas“ ar „liberalias“ vertybes krikščioniškai Lenkijai, rašo Z.Wanat ir J.Cienskis.
„Esame teisingoje istorijos pusėje. O tie, kurie nori atimti mūsų suverenumą remdamiesi savo įgeidžiais, turės problemų“, – neseniai interviu sakė de facto šalies vadovas, PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis.
2. Stiprėjanti kritika
Premjeras Mateuszas Morawieckis neseniai parlamente palygino ES su „komunistiniu režimu“, kritikavo „eurokratų“ ir „Europos oligarchijos“ „savavališkus sprendimus“, rašo „Politico“.
Švietimo ministras Przemyslawas Czarnekas penktadienį, kai Europos Parlamente Lenkija buvo kritikuojama dėl abortų tvarkos griežtinimo, sakė: „Europoje pasiekėme blogesnį lygį nei Sovietų Sąjunga ir komunizmas.“
Tuo pat metu aukščiausi pareigūnai sako nesantys „Polexit“ rėmėjai.
„TAIP – Europos Sąjungai, NE – nepatraukliems, neaiškiems mechanizmams“, – lapkričio 23 dieną feisbuke rašė M.Morawieckis.
Savo ruožtu opozicija įspėja, kad net jei PiS nesiekia išstoti iš ES, „Polexit“ gali tapti dabartinės valdžios poelgių padariniu.
3. Nebūtinai J.Kaczynskio interesas
Sprendimą dėl Lenkijos ateities ES greičiausiai priims J.Kaczynskis, mano autoriai. Jo vizijoje, skirtoje atkurti Lenkiją, Bendrijos vaidmuo nėra esminis. J.Kaczynskis siekia nukreipti šalį nuo reformų, pradėtų vykdyti žlungant komunizmui 1989 metais. Šį laikotarpį jis vadina apraizgytu korupcijos ir vidinių susitarimų.
Kad šis J.Kaczynskio projektas pasisektų, PiS reikia sustiprinti teismų, žiniasklaidos ir kitų institucijų kontrolę, suburti sau lojalius kadrus ir elitą. Vyriausybė jau sakė neketinanti atsitraukti nuo teisinės sistemos reformų, kurios sukėlė įtampų santykiuose su Briuseliu, rašo „Politico“.
Tačiau autoriai Z.Wanat ir J.Cienskis nurodo priežastis, dėl kurių Lenkija neišstos iš ES.
1. Lenkai itin palaiko ES
Priešingai nei jų vyriausybė, lenkai yra viena pozityviausiai ES atžvilgiu nusiteikusių tautų. 2003 metais referendume dėl įstojimo „už“ balsavo 74 proc. rinkėjų, laikui bėgant lenkai darėsi vis labiau proeuropietiški.
Lenkams bendra rinka ir ES fondai davė daug naudos, tvirtina autoriai. Nuo 2004-ųjų lenkai iš ES gavo 127 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita narė. Šie pinigai buvo skirti kelių ir tiltų tiesimui, mokyklų ir stadionų statymui. Nuo 2004-ųjų daugiau nei du milijonai lenkų pasinaudojo laisvo judėjimo galimybe dirbti ir studijuoti užsienyje.
Lenkijos valdantiesiems vetuojant ES biudžetą, lenkų jausmai nepasikeitė. Lapkričio pabaigoje atlikta IBRiS/„Rzeczpospolita“ apklausa aprodė, kad 81 proc. balsuotų už įstojimą į ES, jei vyktų referendumas. 73 proc. apklaustųjų palaikė idėją susieti finansavimą su teisės viršenybės principo laikymusi.
2. Smūgis ekonomikai
„Brexit“ derybos įrodė, kaip sunku atsieti šalies narės ekonomiką nuo bendros ES rinkos. Lenkijai toks atsiskyrimas būtų ne tik sudėtingesnis nei Jungtinei Karalystei (JK), bet ir, greičiausiai, katastrofiškas, mano Z.Wanat ir J.Cienskis.
Lenkijos kompanijos eksportą ir importą vykdo daugiausia bendroje ES rinkoje. 2018 metais beveik 80 proc. eksporto keliavo į ES, 58 proc. importo atėjo iš ES vidaus rinkos. Klestinti šalies ekonomika pritraukė dideles užsienio investicijas.
ES fondai ir priklausymas bendrai rinkai prisidėjo prie lenkų praturtėjimo. Pajamos vienam žmogui 2004 metais siekė 45 proc. ES vidurkio, 2017 metais – jau 70 proc., rodo „Eurostat“ duomenys.
JK – šešta didžiausia pasaulio ekonomika, Lenkija – 22 ir kur kas labiau priklausoma nuo likusios ES. Pasak autorių, pasitraukimo iš Bendrijos atveju atsiradę muitai ir prekybos barjerai lemtų ekonomikos kritimą.
3. Vienai – sudėtinga
Šiuo metu Lenkija išgyvena saugiausią ir turtingiausią periodą per pastaruosius keturis šimtmečius. Be to, ryšiai su NATO ir ES pašalino ją iš Kremliaus įtakos sferos.
Donaldo Trumpo vadovavimo metais PiS siekė bendrų tikslų su Vašingtonu. Tačiau išrinktasis prezidentas Joe Bidenas nejaučia paniekos ES, o tai – problema Jungtinei Karalystei ir būtų dar didesnė problema Bendrijai nepriklausančiai Lenkijai, rašo Z.Wanat ir J.Cienskis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar ideologiniai J.Bideno ir Lenkijos valdančiųjų skirtumai nulems krizę šalių santykiuose?
Lenkijos valdžia dažnai pabrėžia tokių regioninių aljansų kaip Višegrado grupė ar Trijų jūrų iniciatyva svarbą. Bet visos kitos aljansams priklausančios šalys yra ES narės, todėl sunku įsivaizduoti, kad jos teiktų pirmenybę santykiams su Varšuva, o ne Briuseliu.
