„D.Trumpo atsakymas apie pokalbį su V.Putinu – maksimaliai nekonkretus, abstraktus, iš dalies atkartojantis jo anksčiau išsakytas tezes apie milijonus nužudytų jaunų žmonių – rodo, kad net jei pokalbis ir buvo (matyt, nėra prasmės tuo abejoti, jei jis taip pasakė interviu), vargu ar jis buvo labai informatyvus. Ir mažai tikėtina, kad jie kalbėjo apie kokius nors rimtus dalykus, nes tada būtume išgirdę tuos konkrečius dalykus“, – sakė I.Reiterovyčius.
„Vienintelis veiksnys, dėl kurio turėtume šiek tiek nerimauti, žinoma, yra tai, kad pokalbis, nors ir telefoninis, su V.Putinu, galbūt ne vienas, bet, aišku, nelabai ilgas, vis dėlto įvyko prieš bet kokį didelį D.Trumpo ir [prezidento Volodymyro] Zelenskio susitikimą ar rimtus pokalbius, derybas tarp Ukrainos ir Amerikos pusių dėl Rusijos ir Ukrainos karo klausimo sprendimo.
Kita vertus, kol kas nedramatizuočiau. Kodėl? Todėl, kad buvo akivaizdu, jog anksčiau ar vėliau tai įvyks, kad jie kažkaip pasikalbės ir iškels tam tikrus klausimus. Tai įvyko dabar, o tai reiškia, kad mes geriau suprantame, jog visos pastangos turėtų būti nukreiptos į Miuncheno saugumo konferenciją, į susitikimus, kurie ten vyks, ir mes turėtume aiškiai pasiūlyti savo viziją, kurioje nebus jokių alternatyvų, ypač alternatyvų, kurias pasiūlys Rusija. Turime dirbti šia kryptimi“, – kalbėjo ukrainiečių politologas.
Pasak jo, dabar D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas įgis ypatingą svorį, nes jis iš tiesų gali sudėlioti daug taškų ant „i“ ir „duoti atsakymą į tuos klausimus, kurie yra esminiai Rusijos agresijos užbaigimo kontekste“.
Ukrainiečių politologas taip pat įvertino tai, kaip naujoji JAV administracija suvokia karą Ukrainoje ir padėtį šioje šalyje.
„Iš tikrųjų Ukrainos vieta [D. Trumpo politikoje] yra svarbi. Matyt, naujoji administracija suprato, kad Rusijos ir Ukrainos karo problema yra daug sudėtingesnė nei visi kiti klausimai, kurie dabar aktualūs Vašingtonui“, – pastebėjo. I.Reiterovyčius.
„Kaip matome, kituose regionuose JAV gali maksimaliai didinti statymus, paskui greitai sureaguoti ir prieiti prie kokio nors vidutinio, daugiau ar mažiau priimtino varianto, kurį tas pats D.Trumpas gali pateikti kaip didelę sėkmę ar didelę pergalę. Be to, kituose regionuose nevyksta karas, nėra egzistencinių veiksnių, neleidžiančių, pavyzdžiui, šiam karui greitai baigtis.
Istorija su Artimaisiais Rytais. D.Trumpas prie jos prisijungė, būkime atviri, jau finale. Ir ten nuopelnai už šios situacijos išsprendimą, nors ir tokiu būdu, didele dalimi priklauso [ankstesnio JAV prezidento Joe] Bideno administracijai.
Tiesiog dabar apie tai niekas daug ko neprisimena, o Jungtinėse Valstijose visi kalba tik apie tai, kad D.Trumpas prisidėjo prie Izraelio ir „Hamas“ paliaubų susitarimo. Tačiau akivaizdu, kad ši istorija prasidėjo daug anksčiau. Apskritai D.Trumpas dabar tiesiog mėgaujasi savo pirmtakų nuveiktais darbais“, kalbėjo politikos analitikas.
Tačiau Rusijos ir Ukrainos karo situacija, anot jo, yra visiškai kitokia ir reikia rimtai vertinti tai, jog D.Trumpo pokalbis su V.Putinu įvyko anksčiau nei rimti pokalbiai su Ukraina.
