„Skeptiškai vertinu kalbas, esą tai, kas šią savaitę vyksta Rusijoje – „Arabų pavasario“ užuomazgos, – 15min.lt sakė tarptautinių santykių specialistas. – Lygiai taip pat kalbėta per Oranžinę revoliuciją. Tada daugelis apžvalgininkų taip pat matė tendenciją, esą ši revoliucija nusiris per posovietines visuomenes ir pasieks Rusiją. Tačiau tai neįvyko. Kremlius šiuos procesus efektyviai sukontroliavo.“
Užkirsti kelią revoliucijai tuo metu pavyko įkūrus proputiniškas jaunimo organizacijas, užpildžiusias jaunimo judėjimo sritį. „Taip tuo metu sklandžiusios ideologinės viltys greitai užgeso, – sakė N.Maliukevičius. – Manau, dabartinė protestų banga susijusi su labai aiškiais įvykiais – Kremliaus rinkimais. Tačiau tai taip pat daugiau ideologinės viltys, nei realios artėjančio „Arabų pavasario“ prognozės.“
Kritinės masės stoka
Viena iš esminių aplinkybių, dėl kurių revoliucija Rusijoje šiuo metu sunkiai įmanoma – tai kritinės masės nebuvimas. „Arabų revoliucijose skirtingose valstybėse dalyvavo kritinė masė – gausios ir reikšmingos minios kažkurios kartos atstovų, išėjusių į politinę areną, – sakė tarptautinių santykių ekspertas. – Rusijoje šios kritinės masės nėra. Šioje šalyje veikiau egzistuoja itin marginalizuota ir įvairi masė.“
Rusijoje nėra kritinės masės. Šioje šalyje veikiau egzistuoja itin marginalizuota ir įvairi masė.
Be to, apart opozicijos Kremliui ir šalies premjerui Vladimirui Putinui, nėra šias mases vienijančios aplinkybės. Revoliucijos viltį užgesina ir Kremliaus gebėjimas kontroliuoti visus procesus. „Tačiau nors šiandien Rusijoje trūksta kritinės masės, tai nereiškia, kad ji neatsiras ateityje“, – įsitikinęs N.Maliukevičius.
Šios savaitės įvykių Rusijoje tarptautinių santykių ekspertas tikina negalįs pavadinti ir beprecedenčiais. „Vertinant šiuos įvykius dažnai pasigirsta pernelyg skambios frazės, – kalbėjo politologas. – Rusijoje būta kur kas kritiškesnių situacijų šalies valstybingumui. Tai, kad dabar skaitlingumo prasme susirinko didžiausias kiekis opozicinio judėjimo atstovų – tai tik viltingos frazės, o ne realus situacijos matymas ir vertinimas.“
Įtaką daro pats Kremlius
Paklaustas, kodėl, jo manymu, nors ir nerevoliuciniai, bet gausūs mitingai kilo būtent po šiųmečių Kremliaus rinkimų, N.Maliukevičius sakė manąs, kad rinkimai tiesiog tapo vienijančia aplinkybe, surinkusia didžiausią opozicinę auditoriją.
„Kaip minėjau, visuomeninis opozicinis judėjimas Rusijoje yra itin margas – nuo radikalių dešiniųjų iki radikalių kairiųjų. Vienais atvejais vieni įvykiai suvienija dalį tos opozicijos, kitais atvejais – kitą dalį. Tačiau kol kas dar nebuvo įvykio, suvienijusio visus“, – kalbėjo tarptautinių santykių ekspertas.
Opozicijos sustiprėjimui didelę įtaką turėjo V.Putino pareiškimas apie ketinimus sugrįžti į prezidento postą. „Masė pradėjo mobilizuotis suvokusi, kad sprendimai priimami be jos dalyvavimo, – sakė N.Maliukevičius. – Ji suvokė, kad rinkimai yra tarsi antraeilis dalykas ir kad valdžia yra dalinama iš rankų į rankas. Taigi tai rodo, kad nuotaikoms Rusijoje didelę reikšmę turi ne tik opozicijos tvirtumas ar vientisumas, bet ir pats Kremliaus elgesys. Akivaizdžiai paniekinus žmonių pasirinkimo, politinio pliuralizmo principus ir panašius klausimus, susivienijo daugelis, nenorinčių tenkintis tokia situacija.“
Pasak eksperto, įdomu stebėti, koks bus Kremliaus elgesys artėjant šalies prezidento rinkimams ir kaip tai paveiks kritinę masę. „Ar ji toliau mobilizuosis, ar toliau priešinsis putiniškai valdžios dalinimosi vizijai“, – svarstė N.Maliukevičius.
