Pasak jo, įvairios apklausos rodė, kad 51 metų buvęs Teisingumo kancleris A.Jõksas, iškeltas valdančiosios koalicijos narės – konservatyvios „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungos (IRL), tikriausiai nepateks į antrąjį turą.
„Jõkso iškilimas rodo, kad IRL gerai padirbėjo, sutelkdami palaikyti Jõksą savo potencialius šalininkus, taip pat su IRL susijusius rinkikus“, – T.Saartsas sakė BNS.
Jis pridūrė, kad rinkimų baigtį lems rinkikų partinė priklausomybė, taip pat partijų gebėjimas paveikti nepartinius rinkikus. Politologo nuomone, IRL darbavosi per daug nesiskelbdama, todėl Jõkso sėkmė visuomenei buvo netikėta.
„Jiems patiems (IRL) tai veikiausiai nebuvo staigmena“, – samprotavo T.Saartsas.
Per rinkimus, kuriuose, kaip tikimasi, bus išrinktas dvi kadencijas prezidento poste dirbusio liberalo Toomo Hendriko Ilveso įpėdinis, A.Jõksas pirmajame rate surinko 83 balsus, o S.Kallas – 81 balsą.
Tuo tarpu favorite laikyta buvusi užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand gavo 75 balsus ir nusileido didžiausios opozicinės Centro partijos vicepirmininkei Mailis Repso, už kurią balsavo 79 rinkikai.
Mažiausio palaikymo sulaukė opozicinės Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) pirmininkas Martas Helme – už jį balsavo 16 rinkikų.
Kadangi per 334 rinkikų balsavimą, prasidėjusį po vidurdienio vietos (ir Lietuvos) laiku, nei vienas kandidatas neužsitikrino paprastos daugumos, A.Jõksas ir S.Kallas varžosi 16 val. prasidėjusiame antrajame rate.
„Manau, kad prieš antrąjį turą lieka daug neatsakytų klausimų“, – sakę T.Saartsas.
„Pirmasis – ar Marinos Kaljurand šalininkai, tarp kurių daug Reformų partijos narių, tvirtai palaikys Kallas, ar kai kurie nuspręs palikti balsalapius neužpildytus, tikėdamiesi, kad rinkimai bus grąžinti į parlamentą, kur Kaljurand galėtų turėti šansų.“
Jeigu ir per antrąjį balsavimą nei vienas kandidatas nesurinktų paprastos balsų daugumos (pavyzdžiui, dėl negaliojančiais pripažintų balsalapių), prezidento rinkimų procesas grįžtų į parlamentą.
Pasak T.Saartso, antrasis klausimas kyla dėl didžiausios opozicinės Centro partijos taktikos.
„Buvo labai aiškių partijos administracijos užuominų, kad jie veikiau palaikys Kallas kaip geriau pažįstamą ir parankesnį kandidatą. Kita vertus, Centro partijoje esama prieš elitą nusistačiusių rinkėjų, kuriems gali labiau patikti Jõksas“, – pažymėjo analitikas.
T.Saartsas sakė manantis, kad Socialdemokratų partijos nariai irgi veikiau palaikys S.Kallas negu A.Jõksą, nors ir tarp jų gali atsirasti pastarojo šalininkų. Politologas pridūrė, kad viskas priklausys nuo politinių susitarimų.
