Tokį liūdną Romos popiežiaus gyvenimą piešia Italijos dienraštis „La Repubblica“. Straipsnio autoriaus Marco Politi teigimu, didžiausią dabartinio pontifikato krizę sukėlė popiežiaus laiškas Bažnyčios vyskupams, kuriame jis atšaukė keturių vyskupų ekskomuniką. Romos kurijoje tai sukėlė tokią audrą, kad ėmė drebėti visas Benedikto XVI pontifikatas.
„La Repubblica“ pateikia ir iš už Vatikano vartų atsklindančias kalbas, neva dabartinio popiežiaus valdymo problema ta, jog jis yra įsitikinęs, kad jei jau vieną kartą pasirinko tokį elgesio modelį, tai „būtinai jo laikysis ir taškas“.
Popiežius liko vienas. Ir ne todėl, jog jį izoliavo kažkokia prieš jį susidariusi grupuotė, bet todėl, kad toks yra jo vadovavimo Bažnyčiai stilius ir kad taip jis elgėsi ir anksčiau, kai beveik 20 metų buvo Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas. „Tuomet jis buvo užsidaręs savo kambaryje Šventojoje Oficinoje, o dabar užsidaręs savo popiežiškajame kabinete. Jis net nesusipažinęs su Romos kurija“, – cituoja laikraštis Vatikano atstovo žodžius.
„Popiežius - teologas, o ne žmogus, paėmęs valdžią į savo rankas“, – aiškino kitas Vatikano atstovas, pridūręs, kad net „didis teologas turi turėti realybės pojūtį.“
Žinoma, Romos kurijoje Benediktas XVI turi ištikimų pagalbininkų, pirmiausia, valstybės sekretorių kardinolą Tarcisio Bertone, o taip pat Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos prefektą kardinolą Zenoną Grocholewskį. „Tačiau ištikimybės nepakanka“, – teigia Vatikano atstovai.
Dėl tokio popiežiaus elgesio Romos kurija, kuri yra svarbiausia Bažnyčios institucija, neveikia kaip darnus „mechanizmas“. Jį griežta ranka turėtų valdyti popiežius su savo aktyviai užkulisiuose veikiančiais sekretoriais. Būtent taip elgėsi Jonas Paulius II ir jo sekretorius Stanislawas Dziwiszas.
Tačiau Benedikto XVI asmeniniam sekretoriui kunigui Georgui Gaensweinui nepatinka „dešiniosios rankos“ vaidmuo. Be to, daugybė kurijos atstovų nenori pripažinti kardinolo T.Bertone įtakos, nes jis nėra „vienas iš jų“, mat nepriklauso Vatikano diplomatų kalvei. Todėl T.Bertone atvirai vadinamas „autsaideriu“.
„La Repubblica“ pateikia ir iš už Vatikano vartų atsklindančias kalbas, neva dabartinio popiežiaus valdymo problema ta, jog jis yra įsitikinęs, kad jei jau vieną kartą pasirinko tokį elgesio modelį, tai „būtinai jo laikysis ir taškas“. Benediktas XVI neatsižvelgia į iš už rūmų sienų atsklindančius jo elgesio ir sumanymų vertinimus, netiki, kad Romos kurijoje dirbantys žmonės gali jam duoti „teisingų patarimų“.
Apie dabartinio popiežiaus vienatvę kalba ir Romos teologas Vito Mancuso. Popiežiaus balsą žmonės išgirsta tik per didžiąsias metų šventes. Katalikai džiaugiasi bent tuo, kad Benediktas XVI paragino tikinčiuosius bendrai priešintis pasaulio ūkio krizei. Jis pareiškė, kad būtina „iš esmės peržiūrėti šiuolaikinį pasaulio vystymosi modelį“, nes „to reikalauja finansiniai sunkumai, planetos ekologinė padėtis, o pirmiausia, rimta kultūrinė ir moralinė krizė, kurios simptomus jau ilgą laiką jaučia visas pasaulis“.
Ši popiežiaus kalba iš karto davė konkrečių vaisių Italijoje. Katalikų vyskupai įkūrė specialų fondą, padedantį nuo ekonominės krizės nukentėjusioms šeimoms. „Susidūrę su susidariusia ekonomine padėtimi Italijos vyskupai siekia suaktyvinti labdaringą veiklą teikdami pagalbą silpniausiesiems. Kartu mes ketiname imtis ekstraordinarinės iniciatyvos, kad padėtume tiems, kurie dėl krizės neteko darbo arba negali grąžinti kredito“, – sakė Italijos vyskupų konfederacijos generalinis sekretorius Mariano Crociata.
