„Vadinamasis kunigiškas identitetas grasina mums visiems ir prisideda prie platesnės kultūrinės krizės“, – sakė popiežius dviem šimtams kardinolų, vyskupų ir kunigų savo pirmojoje Didžiojo ketvirtadienio homilijoje, pasakytoje Vatikano Šv.Petro bazilikoje.
Iš Argentinos kilęs popiežius, pasinaudodamas palyginimu apie šventintą aliejų, kuriuo, kaip pasakojama Biblijoje, buvo pateptas Aaronas ir kuris nuo jo galvos tekėjo upeliais, apibūdino tai, kaip kunigai turėtų veikti tikinčiųjų gyvenimą.
Po praėjusią savaitę įvykusios inauguracijos Pranciškus akcentavo savo troškimą priartinti Katalikų Bažnyčią prie paprastų žmonių.
„Geras kunigas atpažįstamas iš to, kaip patepami jo žmonės. Pavyzdžiui, kai jie išeina iš mišių atrodydami taip, tarsi išgirdo gerų naujienų“, – sakė pontifikas, prieš pašventindamas sidabrinę urną su aliejumi.
Tie, kurie yra nutolę nuo savo kaimenių, „praleidžia tai, ką mūsų žmonės turi geriausia, tai, kas gali sujudinti jų kunigiškos širdies gelmes“, kalbėjo Pranciškus.
„Tie, kurie neperžengia savo ribų, užuot buvę tikrais tarpininkais, ilgainiui tampa tarpininkautojais, vadybininkais. Kaip tik dėl šios priežasties kai kurie kunigai nusivilia, nusimena“, – pridūrė jis.
Po praėjusią savaitę įvykusios inauguracijos Pranciškus akcentavo savo troškimą priartinti Katalikų Bažnyčią prie paprastų žmonių.
Jo raginimas kunigams pagyvinti mišias taip pat gali būti bandymas kovoti su Vakaruose plintančiu sekuliarizmu.
„Šiuolaikiniame pasaulyje ... vienintelis svarbus dalykas yra “unkcija„ (patepimas), o ne funkcija“, – sakė jis.
Popiežiaus aukojamomis Krizmos mišiomis prasideda keturias dienas truksiančios apeigos, kuriomis paminimi Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir prisikėlimas. Per šias mišias tradiciškai šventinami aliejai, naudojami teikiant sakramentus: krikštijant, sutvirtinant, šventinant kunigus ir vyskupus, patepant ligonius, o kunigai atnaujina per kunigystės šventimus duotus įžadus.
Vėliau ketvirtadienį Pranciškus turi nuplauti kojas 12 jaunų nuteistųjų kalėjime „Casal del Marmo“ Romos šiaurės vakaruose.
Kojų plovimas per Didžiojo ketvirtadienio mišias yra tradicija, grindžiama tikėjimu, kad Jėzus Kristus prieš Paskutinę vakarienę, savo nukryžiavimo išvakarėse, nuplovė kojas savo apaštalams.
