Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 16d. 07:14 , Atnaujinta: 2021 liepos 16d. 15:58

Potvynių užlietose Vakarų Europos šalyse žuvo mažiausiai 126 žmonės

Kelias Europos šalis apėmusių niokojamų potvynių patvirtintų aukų penktadienį padaugėjo mažiausiai iki 126, daugiausia jų – labiausiai nukentėjusioje Vokietijos vakarinėje dalyje, kur gelbėtojai tebeieško dingusiųjų.

Labiausiai nuo stichijos nukentėjo Vokietija, kur galingi potvynių srautai netikėtai smogė kelių regionų gyventojams ir smarkiai nuniokojo teritorijas. Populiarus laikraštis „Bild“ šią gaivalinę nelaimę pavadino „mirties potvyniu“.

Vanduo užliejo gatves ir namus, galingi potvynių srautai daužė automobilius ir išvertė daug medžių. Kai kurie rajonai buvo visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio.

„Viskas atsidūrė po vandeniu per 15 minučių, – naujienų agentūrai AFP pasakojo 21-erių dekoratorė Agron Berischa iš Arveilerio Nojenaro Reino krašto-Pfalco žemėje. – Mūsų butas, mūsų biuras, mūsų kaimynų namai – viskas buvo po vandeniu.“

Gyventojus sukrėtė stichijos padaryta žala, potvynių vandens lygiui kylant ir naktį.

„Skubėjome namo ir atsidūrėme vandenyje iki juosmens. O naktį prisidėjo dar 50 centimetrų“ vandens, pasakojo Christophas Bueckenas iš Ešveilerio Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.

Aukų skaičių dar gali padidinti vakarų Vokietijoje penktadienį nusiritęs purvo srautas – baiminamasi, kad jis pareikalavo kelių žmonių gyvybių.

Šalyje dingusiais laikomi šimtai žmonių, tuo metu Belgijoje potvynių aukų skaičius padidėjo iki 23, o daugiau kaip 21 tūkst. žmonių Valonijos regione yra likę be elektros.

Liuksemburgą ir Nyderlandus taip pat smarkiai paveikė liūčių sukelti potvyniai. Iš Mastrichto miesto evakuota tūkstančiai gyventojų.

Bijoma blogiausia

Nuo stichijos smarkiai nukentėjusiame Reino krašto-Pfalco žemės Arveilerio rajone visiškai sugriuvo keli namai, o nelaimės padariniai ten lyginami su cunamio.

Mažiausiai 24 žmonių žūtis buvo patvirtinta viename smarkiausiai nuniokotų miestų – Oiskirchene, esančiame šiauriau Arveilerio.

„Bijau, kad visą šios nelaimės mastą pamatysime tik artimiausiomis dienomis“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėlai ketvirtadienį sakė Vašingtone, kur ji susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.

„Mano užuojauta ir širdis – su visais tais, kas per šią katastrofą neteko savo mylimų žmonių arba kurie tebesirūpina dėl dingusių žmonių likimo“, – žurnalistams Vašingtone sakė A. Merkel.

Aukų skaičius Reino krašto-Pfalco žemėje pasiekė 60, o bendras patvirtintų žuvusiųjų skaičius Vokietijoje padidėjo iki mažiausiai 103, penktadienį nurodė tarnybos.

Reino krašto-Pfalco žemės Arveilerio rajone vis dar nežinomas apie 1,3 tūkst. žmonių likimas. Vis dėlto vietos pareigūnai sakė „Bild“, kad šį didelį skaičių tikriausiai lemia neveikiantis telefono ryšys.

Regiono vidaus reikalų ministras Rogeris Lewentzas sakė transliuotojui SWR: „Manome, kad iki 60 žmonių tebėra dingę. Kai tokį ilgą laiką negauni iš žmonių jokių žinių... turi baimintis blogiausia.“

„Aukų skaičius ateinančiomis dienomis tikriausiai didės“, – pridūrė pareigūnas.

Žala – milijardai eurų

Penktadienį pareigūnai pranešė apie purvo nuošliaužą Erftštato miesto Blesemo rajone Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Nurodoma, kad per šį incidentą žuvo arba dingo keli žmonės.

„Namai buvo šluojami vandens ir kai kurie jų sugriuvo“, – tviteryje parašė Kelno valdžios atstovai, o vietos vyriausybės atstovė AFP sakė, kad esama „patvirtintų“ aukų.

Vokietijos miestų ir savivaldybių asociacijos vadovas Gerdas Landsbergas sakė, kad stichijos padarytos žala tikriausiai bus sieks „milijardus eurų“.

Belgijoje kariuomenė buvo pasiųsta į keturias iš 10 šalies provincijų padėti gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms.

Ištvinusi Mezo upė „atrodys labai pavojinga Lježui“ – netoliese esančiam miestui, turinčiam 200 tūkst. gyventojų, sakė Valonijos krašto prezidentas Elio Di Rupo.

Šveicarijoje po naktį siautusios liūties taip pat patvino ežerai ir upės. Liucernoje Liucernos ežeras ėmė tvindyti miesto centrą.

Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijos, kai kuriose Vakarų Europos dalyse per dvi dienas iškrito iki dviejų mėnesių kritulių normos.

Klimato kaita?

Stichijos siautėjimas vėl paskatino diskusijas apie klimato kaitą, artėjant rugsėjo 26-ąją vyksiantiems Vokietijos parlamento rinkimams, užbaigsiantiems 16 metų trukusį A. Merkel vadovavimą.

Penktadienį Berlyne kalbėjęs Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad šaliai „pavyks pažaboti ekstremalias orų situacijas tik tada, jei įsitrauksime į ryžtingą kovą su klimato kaita“.

Vokietija ateityje „privalo daug geriau pasiruošti“, sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ir pridūrė, kad „šie ektremalūs orai yra klimato kaitos pasekmė“.

Šiltesnėje atmosferoje susikaupia daugiau vandens, todėl klimato kaita didina potvynių riziką ir intensyvumą, dažnėjant itin smarkioms liūtims.

Ypač didelės žalos gali būti padaryta urbanizuotoms teritorijoms, pasižyminčioms prastu vandens nutekamumu.

Po vėliausių potvynių politiniai kandidatai nedelsdami ėmėsi vienas per kitą siūlyti priemones klimato kaitos padariniams mažinti.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas, A. Merkel įpėdiniu siekiantis tapti konservatyvių pažiūrų politikas, ragino spartinti pasaulines pastangas kovoti su klimato kaita ir atkreipė dėmesį į ryšį tarp pasaulinio atšilimo ir ekstremalių orų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos: 2 Vokietija Potvynis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mano kiemas

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

03:45
36:33
02:43

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Parašykite atsiliepimą apie 15min