Po kelias savaites trukusių karštų politinių ginčų, Prancūzijos lyderis 17 val. (18 val. Lietuvos laiku) Paryžiaus Karo mokykloje per seminarą gynybos ekspertams, turi patvirtinti savo sprendimą, kuris priimtas keturi dešimtmečiai po to, kai generolas Charles'is de Gaulle'is paskelbė nepriklausomybę nuo Atlanto aljanso.
Prezidentas ir gynybos bei užsienio reikalų ministrai teigia, kad grįžimas į NATO karinę struktūrą neatsilieps Prancūzijos užsienio politikos strategijos savarankiškumui ir leis pirmiausia priimti sprendimus dėl Prancūzijos kontingento dalyvavimo bendrose karinėse operacijose.
Kariniu lygiu mažai kas pasikeis. Prancūzija seniai vaidina svarbų vaidmenį NATO operacijose, siunčia savo karius į NATO pajėgas Bosnijoje, Kosove ir Afganistane.
Tačiau Ch.de Gaulle'io sprendimas visada turėjo prancūzams, kurie tradiciškai nėra linkę likti Vašingtono dominavimo šešėlyje ir brangina savo nepriklausomą užsienio politiką, didelę simbolinę reikšmę.
Per kalbą seminare „Prancūzija, Europos gynyba ir NATO 21 amžiuje“, N.Sarkozy turėtų paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis priima tokį sprendimą.
Prancūzijos lyderis nuo 2007 metų vasaros ne kartą sakė, kad Prancūzija gali sugrįžti į NATO karinę struktūrą, iš kurios šalis pasitraukė 1966 metais. Dabar Prancūzija dalyvauja Aljanso politinių struktūrų, pavyzdžiui, NATO tarybos darbe.
Kaip tikimasi, apie visavertį Prancūzijos sugrįžimą į Aljanso struktūrą bus paskelbta jubiliejiniame NATO susitikime, skirtame organizacijos 60-mečiui, kuris vyks balandžio 3-4 dienomis Prancūzijos Strasbūre ir Vokietijos Kilyje.
Viena sugrįžimo į NATO karinę struktūrą priežasčių šalies valdžia nurodo Prancūzijos atstovo paskyrimą į vieną iš dviejų svarbiausių Aljanso karinių postų – vyriausiosios NATO pajėgų transformacijos strateginės vadavietės Norfolke Virdžinijos valstijoje vado postą. Tam Prancūzija turi užsitikrinti 26 organizacijos šalių sutikimą.
Kaip praneša laikraštis „Le Monde“, remdamasis šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose, Prancūzija ir JAV jau susitarė dėl to.
Susitarimas numato, kad Prancūzijos generolai vadovaus NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų transformacijos vadavietei ir NATO jungtinių karinių pajėgų nuolatiniam štabui Lisabonoje.
Prezidentas ir gynybos bei užsienio reikalų ministrai teigia, kad grįžimas į NATO karinę struktūrą neatsilieps Prancūzijos užsienio politikos strategijos savarankiškumui ir leis pirmiausia priimti sprendimus dėl Prancūzijos kontingento dalyvavimo bendrose karinėse operacijose.
Negana to, ministrai Erve Morinas ir Bernard`as Kouchneras pažymi, kad Prancūzija dalyvauja visose NATO karinėse operacijose nuo 1995 metų, bet nedalyvauja jas rengiant.
Drauge N.Sarkozy pabrėžia, kad Paryžius, visiškai integravęsis į NATO, tebeturės branduolinio stabdymo pajėgas.
Kritikai nuogąstauja, kad visateisiškai sugrįžusi į NATO karines struktūras Prancūzija priklausys nuo Vašingtono ir, be to, jai teks iš naujo perrašyti gynybos įstatymus.
Siekdamas apriboti ginčus parlamente šalies ministras pirmininkas Francois Fillonas nusprendė patvirtinti užsienio politikos programą, pateikdamas Nacionaliniam susirinkimui klausimą dėl vyriausybės atsakomybės. Balsavimas numatytas kovo 17 dieną.
Dauguma prancūzų pritaria N.Sarkozy siūlymui ir remia šalies grįžimą į NATO karinę struktūrą.
Remiantis Prancūzijos viešosios nuomonės tyrimo instituto (Ifop) tyrimu, visateisiškam Prancūzijos sugrįžimui į Aljanso struktūrą pritaria 58 proc. šalies gyventojų, 37 proc. tai vertina neigiamai, o dar 5 proc. iš viso nepareiškia savo nuomonės.
Kaip pažymi Ifop, apklausęs praėjusią savaitę telefonu maždaug tūkstantį respondentų, kurių amžius 18 ir daugiau metų, šiam žingsniui simpatizuoja 76 proc. valdančiosios partijos šalininkų, 52 proc. kairiosios politinės pakraipos prancūzų ir 59 proc. centristų.
Prancūzijos sociologijos instituto LH2 duomenimis, visavertiškam Prancūzijos sugrįžimui į NATO pritaria 52 proc. prancūzų. Priešininkų stovykla yra kur kas mažesnė – 27 procentų.
Prezidento ir vyriausybės planais pasitiki jaunimas nuo 18 iki 24 metų (70 proc. pasisakė „už“), o prancūzai nuo 50 iki 64 metų grįžimą į Aljanso karinę struktūrą vertina įtariai.
