2016-ųjų liepą Nicoje įvykdytas teroro aktas nusinešė 87 gyvybes. Sunkvežimiu į žmonių minią įvažiavo leidimą Prancūzijoje gyventi turintis tunisietis, o atsakomybę už ataką prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.
Į gedulą pasinėrusi Prancūzija iki šiol svarsto, kodėl į šalį taip dažnai taikosi ekstremistai. Juk prieš tai buvo koordinuoti išpuoliai Paryžiuje, dar anksčiau sušaudyta satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcija.
O dabar – prezidento rinkimai. Apie kovą su terorizmu, žinoma, kalba visi kandidatai, bet labiausiai ekstremizmo ir imigracijos ryšį pabrėžia „Nacionalinio fronto“ lyderė M.Le Pen. Jos populiarumas bent jau Nicoje auga.
Nicos gyventojai nusivylė vyriausybe
Jacques'ui Falisse'ui priklauso restoranas promenadoje, kurioje praėjusiais metais buvo įvykdytas baisusis išpuolis. Vyras pasakoja: „Tai buvo siaubinga naktis. Ant kelio matėme besimėtančias įvairias kūno dalis. Tai buvo labai labai blogai.“
Žurnalistams vyras rodė tą naktį užfiksuotą vaizdo įrašą, kuris dėl šokiruojančio turinio nebuvo niekur publikuotas. Jame matyti ant kelio gulintys kūnai, aplink besimėtančios nuplėštos galūnės.
J.Falisse'as pyksta ant vyriausybės už nesugebėjimą apsaugoti Nicos nuo kraupų išpuolį įvykdžiusio ekstremisto: „Jie žino, kad tą naktį neatliko savo pareigos, kad nepadarė savo darbo.“
O kraštutinių dešiniųjų kandidatė M.Le Pen pažadėjo apsaugoti Prancūzijos žmones nuo tolesnių teroristinių išpuolių. Laimėjusi ji ketina imtis sienų kontrolės ir imigracijos srautų mažinimo.
Praėjusią savaitę politikė žadėjo pažaboti radikalizaciją, apribodama mečečių finansavimą: „Fundamentalių pažiūrų imamai ir toliau veiks prieš oficialų islamą. Tie alžyriečiai ir marokiečiai imamai tik tęs islamo bendruomenių izoliaciją Prancūzijoje.“
Anot M.Le Pen, radikalių islamistų maldos centrai turėtų būti uždaryti, o neapykantą skleidžiantys dvasininkai – deportuoti.
Centristas Emmanuelis Macronas savo rinkiminėje kampanijoje taip pat didelį dėmesį skiria kovai su terorizmu ir saugumui. Priešingai nei M.Le Pen, politikas teigia, kad šios problemos bus išspręstos tik Prancūzijai išliekant vieningai su Europa.
Tačiau J.Falisse'as nepalaiko nė vieno iš šių kandidatų: „Tokia politika šiuo metu Prancūzijoje, bla bla bla, visiškai korumpuota, bla bla bla.“
Imigrantai Nicoje pastebi neigiamus pokyčius
Musulmonų ir migrantų bendruomenės Nicoje teigia, kad jų gyvenimas pasikeitė.
Walidas Chaiehloudjas, 28 metų doktorantūros studentas ir ekonominės teisės dėstytojas, tikina: „Manau, kad išpuolis sustiprino rasizmą Nicoje. Kartais žmonės sako: „O, šis žmogus yra arabas ar juodaodis, ką jis veikia Prancūzijoje? Galbūt jam reikėtų sugrįžti į savo šalį?“.“
Manau, kad išpuolis sustiprino rasizmą Nicoje. Kartais žmonės sako: „O, šis žmogus yra arabas ar juodaodis, ką jis veikia Prancūzijoje? Galbūt jam reikėtų sugrįžti į savo šalį?
Anot vyro, po išpuolių žmonėms čia itin sunku.
Žurnalistai W.Chaiehloudją kalbino tuo metu, kai jis trumpinosi barzdą. Barzdaskutys iš Nigerijos Blessas Ibeabuchis teigė, kad daugiau balsų surinks „Nacionalinis Frontas“.
W.Chaiehloudjas mano, kad išpuolis galėjo padaryti įtaką Prancūzijos Rivjeros žmonių balsams. Ši Prancūzijos dalis jau tapo „Nacionalinio Fronto“ zona.
„Gąsdina tai, kad dabar ne tik vyresni prancūzai, kurie ir anksčiau balsavo už „Nacionalinį Frontą“, ir vėl atiduos balsus už juos. Dėl atakų ir dėl islamizmo baimės daug jaunų žmonių dabar taip pat palaiko šią partiją“, – teigė W.Chaiehloudjas.
Tačiau terorizmas – ne vienintelė priežastis, paskatinusi jaunimą palaikyti „Nacionalinį Frontą“.
M.Le Pen retorika, skelbianti apie darbo vietų grąžinimą prancūzams, turėtų itin patraukliai skambėti jaunesniems nei 24 metų žmonėms, kurių nedarbo lygis siekia 26 proc.
Rinkimų rezultatai – nenuspėjami
M.Le Pen ilgai dirbo, bandydama suvaldyti savo partijos kalbą ir atitolti nuo savo tėvo, „Nacionalinio Fronto“ įkūrėjo Jeano-Marie Le Peno antisemitizmo.
Paryžiaus politikos mokslų instituto „Sciences Po“ profesorė Nonna Mayer teigė: „M.Le Pen pradėjo partijos įvaizdžio gerinimo strategiją. Ji bando įrodyti, kad partija nėra rasistiška ar ksenofobiška, bando sušvelninti savo įvaizdį.“
„Niekada neturėjome tokios faktorių kombinacijos, paverčiančios rinkimus visiškai nenuspėjamais“, – sakė N.Mayer.
M.Le Pen: „Tam, kad nugalėtumėme terorizmą, turime įvesti sienų kontrolę ir deportuoti visus suradikalėjusius užsieniečius.“
Iškart po kovą Londone įvykdyto teroro išpuolio M.Le Pen problema įvardijo „mažai kainuojantį terorizmą“ – atakas transporto priemonėmis ir peiliais. Kitaip tariant, pastaruoju metu „Islamo valstybės“ kovotojų vis dažniau taikomus metodus.
Tuomet „Nacionalinio Fronto“ lyderė „Twitter“ rašė: „Tam, kad nugalėtumėme terorizmą, turime įvesti sienų kontrolę ir deportuoti visus suradikalėjusius užsieniečius.“
Prognozes keičiantis išpuolis
Ketvirtadienio naktį, kuomet iki rinkimų buvo likusios trys dienose, Paryžiuje vėl aidėjo šūviai. Eliziejaus laukuose jau anksčiau į policijos akiratį patekęs vyras nušovė vieną policijos pareigūną, dar du buvo sužeisti. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.
Manoma, kad ataka turės įtakos rinkimų rezultatams. Nelaimė gali padėti į priekį įsiveržti prieš migrantus ir Europos Sąjungą griežtai pasisakančiai kraštutinių dešiniųjų kandidatei M.Le Pen, kurios populiarumas pastarosiomis dienomis buvo šiek tiek sumažėjęs.
Ekspertų teigimu, labiausiai nukentės vienu lyderių laikomas E.Macronas, kadangi saugumas laikomas jo Achilo kulnu.
Išpuolis gali paveikti ir rinkėjų aktyvumą. Susirūpinę savo saugumu, jie gali susilaikyti nuo ėjimo prie balsadėžių.
Atakos Nicoje ir Paryžiaus Eliziejaus laukuose – ne vieninteliai pastaraisiais metais Prancūziją sukrėtę teroro aktai. 2015-ųjų lapkritį keliose Paryžiaus vietose įvykusių žudynių metu žuvo 130 žmonių, 2016-ųjų liepą bažnyčioje Normandijoje „Islamo valstybės“ kovotojai nužudė kunigą.
Daugiau apie 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimus skaitykite čia.
