51 metų Jacobus van Nieropas buvo nuteistas dėl to, kad dirbdamas Šato-Šinono miestelyje Prancūzijos vidurio regione traukdavo pacientams sveikus, o ne sugedusius dantis arba kitaip juos žalodavo.
Be kita ko, nukentėjusieji skundėsi dantenose įstrigusiais sulūžusių stomatologijos įrankių fragmentais, atsinaujinančiais pūliniais, kraujo užkrėtimu ir lūžusiais žandikauliais.
Kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl pacientų „luošinimo“ ir iš anksto apgalvoto smurto bei sukčiavimo, siekiant išvilioti pinigus iš savo pacientų ir draudimo kompanijų.
Nevero miesto teismas uždraudė jam verstis odontologo praktika ir skyrė 10 500 eurų baudą.
Per teismo posėdį Nevero mieste prokurorė Lucile Jaillon-Bru aiškino, kad J.van Nieropas atliko „nereikalingų ir skausmingų procedūrų“ apie 100 pacientų, jog jam būtų sumokėta už paslaugas pagal sveikatos draudimo sutartis.
Šioje byloje „matome ne ką kita, o godumą, abejingumą kitiems ir netgi mėgavimąsi sukeliamu skausmu“, – sakė prokurorė.
J.van Nieropas, kuris save vadino Marku, 2008 metų lapkritį buvo pakviestas vienos įdarbinimo agentūros dirbti Šato-Šinono miestelyje kaimiškame vidurio Prancūzijos regione. Iš pradžių vietos gyventojai džiaugėsi, nes jų miestelyje labai stigo sveikatos priežiūros specialistų.
Teisme liudijęs odontologo kaimynas prisiminė tą dieną, kai besišypsantis didžiulis gydytojas atvyko „dideliu keturiais ratais varomu automobiliu, su dideliu šunimi ir su dideliu cigaru“.
„Kraujavo tris dienas“
Tačiau maždaug 2011 metais pareigūnams pradėjo kilti klausimų dėl šio gydytojo buhalterijos, o pacientai sukėlė triukšmą dėl J.van Nieropo odontologijos metodų.
Teismas išgirdo daugybę košmariškų istorijų, vieną kurių papasakojo 65 metų Sylviane Boulesteix, kuri kreipėsi į J.van Nieropą 2012 metų kovą dėl ortodontinės plokštelės.
„Jis man suleido septynias ar aštuonias injekcijas ir vienu metu ištraukė aštuonis dantis. Aš kraujavau tris dienas“, – pasakojo ji.
Gydytojo aukų grupė, kuri buvo sukurta 2013 metų pradžioje, padidėjo iki 120 buvusių jo pacientų.
Prokurorai pateikė kaltinimus dėl 53 pacientų suluošinimo ir dar 20 „tyčinio smurto“ smurto atvejų.
Teismas išteisino J. Van Nieropą dėl šešių pacientų sužalojimo ir kai kurių kaltinimų sukčiavimu.
Teismo procesą J.Van Nierop stebėjo akmeniniu veidu, dažniausiai į klausimus atsakydamas teiginiu „nekomentuosiu“.
Nors Prancūzijos įstatymai nereikalauja, kad kaltinamasis prisiimtų arba paneigtų jam pateiktus kaltinimus, J.Van Nieropas siekė išvengti atsakomybės tvirtindamas, kad jis turi „psichologinių problemų“, tarp jų susijusių su savo lytiniu identitetu ir polinkiu į savižudybę.
Teismas išgirdo prieštaringas ekspertų nuomones apie psichinę J.van Nieropo būklę.
Vienas psichiatras nustatė, kad jis turėjo „polinkį į narcisizmą“, todėl nepajėgė įvertinti savo veiksmų moraliniu požiūriu.
Tačiau kito eksperto nuomone, kaltinamasis „puikiai suvokė, ką jis darė“.
Jis buvo suimtas 2013 metų birželio mėnesį, bet buvo paleistas laukti teismo ir pabėgo iš Prancūzijos. Vėliau jis buvo aptiktas nedideliame Kanados mieste, suimtas ir išsiųstas, pirmiausia į Nyderlandus, o paskui – į Prancūziją.
