Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 11d. 22:07

Prekyba žmonėmis Nepale: „Mano vaikinas pardavė mano inkstą, o tada – mane“

Prostitucija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Prekyba žmonėmis

Kontrolinis punktas Nepalo ir Indijos pasienyje tapo vienu didžiausių pasaulyje prekybos žmonėmis maršrutų. Dabar jį kontroliuoja anksčiau nuo prekybos žmonėmis nusikaltėlių nukentėję žmonės, kurie stengiasi pastebėti kitas galimas aukas.

Vidurdienis Bhairchavoje, viename iš 23 oficialių pasienio kontrolės punktų, tarp Nepalo ir Indijos. Kiekvieną dieną sieną kerta per 100 tūkst. žmonių. Kai kurie pėsčiomis, kai kurie – sunkvežimiais arba dviračiais, mopedais ir rikšomis. Šiame chaose – žmonių, dulkių, eismo keliamo triukšmo – yra tų, kurie saugo: moterys, kurios išgyveno prekybos žmonėmis košmarą, dabar jos kiekvieną dieną bando pastebėti potencialias aukas ir jų išnaudotojus.

Viena iš tokį darbą atliekančių moterų yra Pema. Kaip rašo theguardian.com, kol ją kalbina žurnalistai, ji nepaleidžia minios iš akių, ji nuolatos stebi žmones, kurie juda patikros punkte.

Ši moteris turi teisę būti budri. 1750 km atvertos ir akytos sienos tarp dviejų šalių yra tikra svajonė prekybos žmonėmis nusikaltėliams ir tikras košmaras tiems, kurie bando juos sustabdyti. Šis patikros punktas vienas iš judriausių prekybos žmonėmis pasaulyje maršrutų.

Daugiau kaip 23 tūkst. moterų ir mergaičių tapo prekybos žmonėmis aukomis 2016-aisiais, skelbia kasmetinė ataskaita, paviešinta Nacionalinės žmogaus teisių komisijos Nepale. Vis dėlto šie skaičiai gali išaugti iki 40 tūkst. aukų kasmet, perspėja nevyriausybinės organizacijos. Praėjusiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo 2013 m. iš Nepalo į Indiją išvežtų prekybos žmonėmis aukų skaičius išaugo 500 proc.

Pema sako žinanti, kaip atpažinti potencialias aukas, nes ji pati buvo prekybos žmonėmis auka, išvežta per sieną, kai jai buvo 11 metų. Gimusi atokiame kaimelyje Nepalo šiaurėje, ji buvo pagrobta jos tėvų draugo, apsvaiginta narkotikais ir parduota į viešnamį Indijoje. Metų metus ji buvo prievartauta ir kankinta, kol pagaliau reido viešnamyje metu buvo išgelbėta „Maiti Nepal“ organizacijos, kovojančios su prekyba žmonėmis.

Pema gyveno „Maiti Nepal“ prieglaudoje ir tuo metu tapo viena iš 39 prekybą žmonėmis išgyvenusių aukų, kurios specialiai mokėsi padėti organizacijai pasienyje. Grupė moterų dirba devyniuose patikros punktuose tarp abiejų šalių, bendradarbiaudama su pasienio policija.

Pema pastebi vyrą, kuris bando kirsti sieną, laikantį merginos, vilkinčios raudoną švarkelį, ranką. Ji avi aukštakulnius, todėl klumpa, nesugeba normaliai eiti. „Ji pernelyg elegantiškai apsirengusi... Vienas dalykų, kuriuos prekybos žmonėmis nusikaltėliai nuperka moterims, yra nauji drabužiai, taip jie nori užsitarnauti moterų pasitikėjimą“, – sako Pema, kai paprašo jų tapatybės dokumentų. Mergina jų neturi, o vyras tvirtina, kad jis verslininkas, dirbantis Indijoje, o ji esą jo mergina. Pema pasiveda juos į šalį, o tuomet ji ir pasienio pareigūnai ima klausinėti vyro.

Įtarimai pasitvirtina. Pasirodo, vyras jauną merginą pakalbino feisbuke ir įtikino ją palikti šeimą ir bėgti drauge su juo.

„Jis bandė ją išvežti iš šalies, kad parduotų į viešnamį. Tai vyksta kiekvieną dieną“, – siaubingą realybę atskleidžia Pema.

Jis bandė ją išvežti iš šalies, kad parduotų ją į viešnamį. Tai vyksta kiekvieną dieną, – siaubingą realybę atskleidžia Pema.

Kai mergina sužino tiesą, paplūsta ašaromis. Ji nugabenama į „Maiti Nepal“ prieglaudą, kur ji sulauks pagalbos, kol bus grąžinta į savo šeimą.

„Tokioms moterims ir mergaitėms sunku suvokti faktą, kad jų vaikinas yra prekiautojas, kuris tiesiog nori jas parduoti“, – sako Sirta, kita pasienyje dirbanti moteris. „Tas pats nutiko ir man. Mano vaikinas pardavė mano inkstą, o tada pardavė ir mane. Aš gyva šiandien tik todėl, kad buvau išgelbėta“, – pripažįsta ji.

Mano vaikinas pardavė mano inkstą, o tada pardavė ir mane. Aš gyva šiandien tik todėl, kad buvau išgelbėta, – pripažįsta ji.

Vėliau leidinio žurnalistai nuvyko į „Maiti Nepal“ namus ir susipažino su kita moterimi vardu Purnima, kuri buvo išgelbėta pasienyje vienos iš moterų-gelbėtojų.

„Tapau našle, kai mano dukrai tebuvo šešios dienos. Mano uošviai su manim elgėsi negražiai, turėjau palikti jų namus“, – sako ji. „Draugė pasiūlė darbą Indijoje. Ji pasakė, kad užsidirbsiu daug pinigų, jei vyksiu su ja. Tikėjau jos žodžiais, tačiau pasienyje mus sustabdė, ir dabar žinau, kad tos moterys mane išgelbėjo“, – savo patirtimi pasidalijo ji.

Anuradha Koirala, „Maiti Nepal“ įkūrėja, sako, kad pastebimas milžiniškas apgautų moterų ir mergaičių skaičiaus augimas, kurios patikėjo vykstančios ieškoti geresnio gyvenimo Indijoje po 2015-aisiais įvykusio žemės drebėjimo, nuniokojusio didžiąją Nepalo dalį.

„Žemės drebėjimas smogė daugybei vietų, kur prekyba žmonėmis jau buvo didžiulė problema“, – sako ji. Tais metais, kai įvyko žemės drebėjimas, 4000 moterų ir mergaičių buvo išgelbėtos pasienyje dirbančių moterų iš Nepalo ir Indijos.

„Tai yra neturtingi regionai, turintys aukštą neraštingumo lygį. Jei giminaitis ar draugas pasiūlo kur nors įsidarbinti, dažnai mergaičių tėvai patys skatina jas priimti pasiūlymą, nesuvokdami, kas iš tikrųjų vyksta“, – atkreipia dėmesį „Maiti Nepal“ įkūrėja.

Lauke Pema plepa ir juokiasi su kitais globėjais. Ji sako, kad yra laiminga, skirdama savo gyvenimą tam, kad užkirstų kelią moterų ir mergaičių vergijai. Vis dėlto prieglaudoje, sako A.Koirala, visos moterys yra labai traumuotos dėl to, ką patyrė Indijoje.

„Jų šypsenos tėra kaukė“, – sako ji. „Pema prarado viską, ji gali su jumis juoktis, tačiau jos širdis kupina skausmo. Šių jaunų moterų randai niekada neišnyks. Mes tiesiog negalime žiūrėti, kad tai nutiks su kažkuo kitu. Turime veikti nedelsdami“, – užbaigė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min