Daug klausimų palietusioje kalboje, išvardinęs virtinę pasauliui tenkančių iššūkių, B.Obama sakė, kad norėtų pažadinti senąją Berlyno dvasią, gyvavusią Šaltojo karo metais, kai žmonės kovojo už susijungimą.
„Šių dienų grėsmes nėra tokios atšiaurios kaip prieš pusę šimtmečio, bet kova už laisvę, saugumą ir žmogaus orumą, ši kovą tęsiasi“, – kalbėjo jis, spiginant saulei prie istorinių Brandenburgo vartų. – „Aš atvykau čia į šį vilties miestą, nes mūsų laikų išbandymas reikalauja tokios pat kovingos dvasios, kuri buvo būdinga Berlynui prieš pusę šimtmečio“.
JAV prezidentas paragino trečdaliu sumažinti JAV ir Rusijos branduolinius arsenalus, tvirtindamas, kad įmanoma ir užtikrinti amerikiečių saugumą, ir atgrasinti karinguosius, tuo pačiu metu mažinant branduolinio ginklo atsargas.
B.Obamos kreipimasis nuskambėjo praėjus beveik 50 metų po garsios Johno F.Kennedy kalbos, kurią jis pasakė šiame anksčiau padalintame mieste.
Nusimetęs švarką ir vis pasišluostydamas prakaituotą veidą, prezidentas, apsaugotas neperšaunama sienele, skaitė tekstą maždaug 6000 asmenų miniai.
Ši B.Obamos kalba ryškiai skyrėsi nuo 2008 metais šiame mieste skaitytosios, kai net 200-tūkstantinei miniai jis atskleidė savo viziją apie Amerikos lyderiavimą. Toji kalba atspindėjo jo ambicijas, o dabartinėje buvo linkima nebūti labai patenkintiems savimi.
„Pasitenkinimas (nusiraminimas) nėra didžiųjų tautų savybė“, – tvirtino B.Obama.
„Šiandien, – tęsė jis, – žmonės susirenka į tokias vietas kaip ši prisiminti istorijos, ne kurti jos. Šiandien mes nestovime prieš betono sienas ar spygliuotą vielą“.
Ši kalba sakyta, praėjus beveik 50 metų, likus savaitei iki jubiliejinės dienos, kai velionis JAV prezidentas J.F.Kennedy pareiškė „Ich bin ein Berliner“ („Aš esu berlynietis“). B.Obama, aiškiai suvokdamas nesąs istorinis J.F.Kennedy šešėlis, paprašė susirinkusiųjų atkreipti dėmesį į buvusio prezidento kreipimąsi.
„Jeigu mes pakelsime savo akis, kaip ragino prezidentas Kennedy, mes pripažinsime, kad savo darbo dar nesame padarę“, – sakė B.Obama. – Juk mes esame vien Amerikos ir Vokietijos piliečiai, mes esame ir pasaulio piliečiai“.
B.Obama vėl kartojo siekiąs „taikos ir teisingumo“ pasaulyje prieš netoleranciją, skurdą, Artimųjų Rytų konfliktus ir ekonominę nelygybę.
Bet dar iki šios kalbos prezidento patarėjai Baltuosiuose rūmuose pabrėžė jo raginimą mažinti branduolinius arsenalus ir nurodė, jog kaip tik tai yra jo kalbos šerdis.
„Taika kartu su teisingumu reiškia saugaus pasaulio be branduolinių ginklų siekį, nesvarbu kokia tolima galėtų būti ši svajonė“, – pasakė B.Obama.
„Mes galime užtikrinti Amerikos ir mūsų sąjungininkių saugumą ir palaikyti stiprų bei patikimą strateginį atgrasinimą, nors ir trečdaliu sumažinę mūsų dislokuotus strateginius branduolinius ginklus“, – tvirtino jis.
Apie branduolinių ginklų arsenalo mažinimą B.Obama yra kalbėjęs ir anksčiau, tačiau paminėdamas šią problemą svarbioje savo kalboje B.Obama parodė, kad nori vėl sugrįžti prie šio klausimo, kuris buvo vienas svarbiausių jo pirmosios kadencijos nacionalinio saugumo darbotvarkėje.
Pirmadienį Šiaurės Airijoje vykusio Didžiojo aštuoneto lyderių susitikimo užkulisiuose B.Obama su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taip pat kalbėjosi apie branduolinės ginkluotės mažinimą. Pirmosios B.Obamos prezidentavimo kadencijos metu JAV ir Rusija pagal atnaujintą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) susitarė sumažinti savo branduolinį arsenalą iki 1 tūkst. 550 branduolinių galvučių.
Tuo tarpu Maskvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad į tolesnį branduolinės ginkluotės mažinimą turės įsitraukti ne tik Rusija ir Jungtinės Valstijos, bet ir kitos šalys.
„Dabar esanti padėtis labai skiriasi nuo tos, kuri buvo septintajame ar aštuntajame dešimtmetyje, kai apie ginkluotės mažinimą kalbėjo tik JAV ir Rusija“, – sakė J.Ušakovas.
B.Obamos raginimas bendradarbiauti su Maskva nuskambėjo tuo metu, kai JAV ir Rusijos santykiai yra gana įtempti, nes šalys remia skirtingus Sirijos pilietinio karo priešininkus. Be to, Rusija ir toliau nepatikliai žiūri į JAV priešraketinės gynybos planus Europoje, nors ES tikina, kad šis skydas Maskvai grėsmės nekelia.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, kuris yra aktyvus branduolinio nusiginklavimo gynėjas, jau seniai ragina iš Vokietijos teritorijos pašalinti likusius paskutinius JAV branduolinius ginklus, kur užsiliko nuo Šaltojo karo laikų. Vakarinėje Vokietijos dalyje esanti Biuchelio karinių oro pajėgų bazė yra viena iš nedaugelio tokių Europoje likusių objektų, kuriuose dislokuoti šie ginklai.
2009 metų Vokietijos koalicinės vyriausybės sutartyje A.Merkel vadovaujami konservatoriai ir G.Westerwelle „laisvieji demokratai“ susitarė daryti spaudimą NATO ir Vašingtonui dėl branduolinio ginklo perkėlimo iš šalies, tačiau konkretaus grafiko nesudarė.
Dauguma branduolinį ginklą turinčių valstybių saugo turimo branduolinių galvučių skaičius paslaptį, tačiau nepriklausomi branduolinės politikos ekspertai sako, kad visos šalys, išskyrus Rusiją ir JAV, jų turi ne daugiau nei po 300. Amerikos mokslininkų federacijos duomenimis, Prancūzija saugo apie 300 branduolinių galvučių, Kinija – apie 240, Britanija – 225, o Izraelis, Indija ir Pakistanas maždaug po 100.
