Venesuelos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę neleido pagrindinei opozicijos koalicijai kelti savo kandidato į prezidento postą ir tokiu būdu palengvino N.Maduro pastangas toliau vadovauti kadaise klestėjusiai šaliai, dabar krečiamai politinės ir ekonominės sumaišties.
Šis teismo sprendimas yra naujausias posūkis jau daug mėnesių besitęsiančioje priešpriešoje tarp opozicijos ir N.Maduro – velionio lyderio socialisto Hugo Chavezo asmeniškai pasirinkto įpėdinio.
Balsavimo diena kol kas nepaskirta, bet rinkimai turėtų įvykti iki balandžio 30 dienos.
„Argentina šių rinkimų nepripažins“, – centro dešiniųjų pažiūrų M.Macri šeštadienį sakė interviu naujienų agentūrai AFP Paryžiuje, kitą dieną po derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Maduro tyčiojasi iš regiono ir viso pasaulio“, – piktinosi jis.
Nors N.Maduro buvo „sužadinęs vilčių“, kai leido Dominikos Respublikai ir Lotynų Amerikos valstybėms tarpininkauti sprendžiant krizę, „vienintelis dalykas, ką jis nuveikė – toliau trypiamos žmogaus teisės“, pridūrė M.Macri.
Penktadienį E.Macronas pasmerkė „nepriimtiną ritimąsi į autoritarizmą“ Venesueloje. Prancūzijos lyderis sakė pritariantis Europos Sąjungos sprendimui sugriežtinti sankcijas naftos turtingai Pietų Amerikos valstybei.
Karakasas pareiškė, kad šios E.Macrono kalbos yra „priešiškas ir nedraugiškas aktas“.
Regiono sunkiasvorės Brazilija ir Argentina vengė sekti JAV ir ES pavyzdžiu griežtinti sankcijas ir aiškino bijančios, kad nuo tokių veiksmų labiausiai nukentės sunkiai galą su galu suduriantys Venesuelos žmonės.
Tačiau M.Macri sakė esąs pasiruošęs „toliau nagrinėti šį klausimą“.
