Prancūzijoje parodomasis Nicolas Sarkozy gyvenimas jau seniai vertinamas kontroversiškai, tačiau kilus krizei jo pomėgis prabangai virto Prancūzijos politikos problema. Prezidentas vis garsiau kaltinamas tuo, kad remia tik šalies elitą ir nepaiso kitų visuomenės sluoksnių poreikių. „N.Sarkozy elgiasi taip, tarsi jo gyvenimo devizas būtų reklaminis šūkis: „Jei sulaukęs 50 metų neturi „Rolex“, vadinasi, tavo gyvenimas niekam vertas“, – parašė įtakingas dienraštis „L'Express“.
N.Sarkozy bando gelbėti savo įvaizdį smerkdamas tai, kad bankininkai išsimoka didžiules premijas, tačiau valstybės vadovo asmeninis gyvenimas verčia abejoti, ar jis kalba nuoširdžiai. Vos išrinktas prezidentu N.Sarkozy su žmona praleido atostogas prašmatnioje įtakingo bankininko jachtoje. Naujausias pavyzdys – vasarį jis jau su kita žmona lepinosi nuostabioje Meksikos verslininko, kuris dar siejamas ir su narkotikų prekyba, viloje.
Prancūzų žurnalistai net ėmėsi analizuoti tokio prezidento elgesio priežastis ir padarė išvadą, kad tai lemia jo ankstesnis gyvenimas. N.Sarkozy kilęs iš vidurinės klasės šeimos, tačiau mokydamasis privačioje mokykloje sukiojosi tarp turtingų žmonių atžalų. Matyt, tuomet ir susiformavo tam tikras kompleksas visiems demonstruoti, kad jis irgi yra turtingas. Tačiau pats N.Sarkozy atmeta visus kaltinimus dėl savo gyvenimo stiliaus ir aiškina, jog iš politiko reikalaujama efektyvios veiklos, o ne kuklumo.
Milijoninės premijos vadovams
Praėjusiais metais bankas „Natixis“ patyrė 3 mlrd. eurų nuostolį. Dėl to praktiškai iš visų jo skyrių teko atleisti 1250 darbuotojų. Dabar "Natixis" valdytojai nusprendė išsimokėti premijas – 90 mln. eurų.
N.Sarkozy bando gelbėti savo įvaizdį smerkdamas tai, kad bankininkai išsimoka didžiules premijas, tačiau valstybės vadovo asmeninis gyvenimas verčia abejoti, ar jis kalba nuoširdžiai.
Ir tai ne pirmas Prancūzijos bankas, kuris taip pasielgė. „Natixis“ tiesiog pasekė „Societe Generale“, „Valeo“ ir „Chevreux“ vadovų pavyzdžiu. Šie dar anksčiau šokiravo visuomenę pasiskirdami sau didžiules premijas. „Prabundi rytą ir girdi, jog vyriausybė jau turi gelbėjimo planą. Tačiau kai kurie žmonės tebemano, kad vis dar gali naudotis finansinėmis privilegijomis iš visos visuomenės lėšų. Tokiomis sąlygomis būtina įvesti tvarką ir uždrausti valstybės pinigus skirti premijoms“, – kalbėjo Prancūzijos biudžeto ministras Ericas Voerthas. Jis pridūrė, kad vyriausybė jau rengia tai uždrausiantį įstatymą. Biudžeto ministro projektas bus pateiktas svarstyti parlamentui balandžio pradžioje.
Tačiau Prancūzijos spauda rašo, esą vyriausybė visiškai neskuba rengti tokio projekto, o bankininkai tebeaiškina, kad jiems niekas negali uždrausti išsimokėti premijų, nes tai numatyta darbo sutartyje. Vis dėlto masiniai protestai ir streikai verčia vyriausybę peržiūrėti savo socialinę ekonominę politiką, bankininkus – sumažinti savo apetitą. Kai „Societe Generale“ nutarė pamaloninti keturis aukščiausio rango vadovus milijoninėmis premijomis, Prancūzijoje į gatves išėjo 3 mln. žmonių, nes šiam bankui gelbėti valstybė buvo skyrusi 1,7 mlrd. eurų iš visiems bankams numatytos 10,5 mlrd. eurų sumos.
Todėl dabar ir šalies vyriausybė ragina atsakingiau elgtis finansų įstaigų vadovus, nelinkusius atsisakyti premijų net bankui bankrutuojant. Tiesa, kai kurie jų vis dėlto sutiko gauti mažiau pinigų. Vyriausybės rengiamame projekte bus draudžiama vadovams išsimokėti premijas tol, kol įmonė negalės paskatinti ir visų kitų gerų darbuotojų. Ūkio ministrė Christine Lagarde pareiškė, kad jei su bankų vadovybe nepavyks susitarti gražiuoju, vyriausybė imsis teisinių veiksmų, bet tokį premijavimą sustabdys.
Premijas uždraus ir švedai
Švedijos vyriausybė taip pat nutarė krizės laikotarpiu uždrausti valstybinių bendrovių vadovams išsimokėti premijas ir pasiūlė nuo to susilaikyti privačias įmones.
Švedijos valstybė turi savo dalį 52 didelėse bendrovėse. Tarp jų yra ir Skandinavijos telekomunikacijų milžinė „TeliaSonera“, hipotekos kompanija SBAB ir bankų grupė „Nordea“. Joms jau pasiūlyta nemokėti savo darbuotojams premijų ir kompensacijų, nes padėčiai šalyje vis blogėjant tų pinigų gali prireikti kitoms reikmėms. Vasarį nedarbas Švedijoje padidėjo iki 8 proc., o šalies bendrasis vidaus produktas šiais metais smuks mažiausiai 2 procentais.
