Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 16d. 14:58

Prieš parlamento rinkimų spektaklį A.Lukašenka gręžėsi į Vakarus ir Pekiną

Protestas prieš Aliaksandrą Lukašenką 15min tema
„Scanpix“/AP nuotr. / Protestas prieš Aliaksandrą Lukašenką

Pastaruoju metu netylant kalboms apie Rusijos siekį intensyviau vykdyti Baltarusijos integraciją, Aliaksandras Lukašenka sąjungininkų ieško Vakaruose bei Kinijoje. Ir nors sekmadienį vyksiantys laisvi parlamento rinkimai galėtų pagerinti Minsko santykius su Briuseliu bei Vašingtonu, analitikai demokratinių pokyčių neprognozuoja.

Baltarusijos opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Iharas Barysau lapkričio pradžioje feisbuke pasidalijo nuotrauką, kurioje jis užfiksuotas sėdintis tuščioje auditorijoje.

„Susitikimai su rinkėjais be administracinių resursų atrodo štai taip“, – rašė I.Barysau, kai jo pasiklausyti neatėjo nė vienas žmogus.

Politikas „Laisvosios Europos radijui“ (RL/RFE) sakė, kad eiliniai baltarusiai, bent jau Minske, mažai domisi rinkimais.

„Susidomėjimas yra labai mažas. Apie 20–30 proc. rinkėjų Minske ateis balsuoti“, – prognozavo I.Barysau.

Idėjų kalvės „Ostrogorski Centre“ analitikas Paulas Hansbury rašo, kad nors Baltarusijos politinėje sistemoje parlamento vaidmuo yra pakankamai nereikšmingas, šių rinkimų rezultatas pasiųs svarbų signalą apie šalies vidaus reikalų trajektoriją.

P.Hansbury: „Tarptautinis atsakas (į rinkimus – red.) galėtų nustatyti Baltarusijos santykių su Rusija ir Vakarų valstybėmis kryptį prieš 2020-ųjų rugpjūtį vyksiančius prezidento rinkimus.“

„Be to, tarptautinis atsakas (į rinkimus – red.) galėtų nustatyti Baltarusijos santykių su Rusija ir Vakarų valstybėmis kryptį prieš 2020-ųjų rugpjūtį vyksiančius prezidento rinkimus“, – rašo P.Hansbury.

RL/RFE rašo, kad nors rinkimai Baltarusijoje yra sustyguoti A.Lukašenkos, sekmadienio balsavimas autokratui gali sukelti šiek tiek daugiau problemų. Esą viena to priežasčių – įtempti santykiai su Maskva, pastarajai intensyvinant Baltarusijos integraciją.

O paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A.Lukašenka prieš rinkimus bando gerinti santykius su JAV, Europos Sąjunga ir Kinija.

Kalba apie opozicijos krizę

Pastarąjį kartą Baltarusijoje parlamento rinkimai vyko 2016-ųjų rugsėjį. Tuomet buvo išrinktos dvi opozicijos kandidatės – Hanna Kanapackaja iš „Jungtinės piliečių partija“ ir Alena Anisim, vadovaujanti asociacijai „Baltarusių kalbos bendruomenė“.

Baltarusių žurnalistė ir analitikė Alesia Rudnik RL/RFE teigė, kad A.Lukašenkai siekiant pamaloninti Vakarus, opozicija gali tikėtis daugiau vietų parlamente. Vis dėlto, rinkimai nebus laisvi ir sąžiningi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Parlamento rinkimai Baltarusijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Parlamento rinkimai Baltarusijoje

Tačiau Minske veikiančio politinių tyrimų instituto „Politinė sfera“ direktorius Andrejus Kazakevičius rugsėjo pabaigoje 15min teigė, kad, nepaisant JAV pažadų sušvelninti sankcijas, opozicijos atstovų skaičius naujajame parlamente neviršys dvejų.

A.Kazakevičiaus teigimu, Baltarusijos valdžia bando pademonstruoti šiek tiek daugiau skaidrumo ir mažiau spausti opoziciją. Tačiau, pasak analitiko, šiuo metu Baltarusijos opozicija išgyvena krizę, todėl nėra priežasčių jai daryti didelį spaudimą.

A.Kazakevičius: „Tai – politinių represijų, valdžios monopolio, lūkesčių, kad situacija pasikeis, ir finansų trūkumo, taip pat nuoseklios Vakarų paramos Baltarusijos opozicijai nebuvimo rezultatas.“

„Tai – politinių represijų, valdžios monopolio, lūkesčių, kad situacija pasikeis, ir finansų trūkumo, taip pat nuoseklios Vakarų paramos Baltarusijos opozicijai nebuvimo rezultatas“, – 15min sakė A.Kazakevičius.

Jo teigimu, šiuo metu opozicijos tikslas – „išgyventi, palaikyti kažkokį veiklos lygį, nors ir žemą“.

Tokios nuomonės laikosi ir žurnalistas, apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas. Jis carnegie.ru rašė, kad opozicijos tikslas – priminti visuomenei, jog ji egzistuoja, apmokyti jos narius ateičiai, registruoti sukčiavimą rinkimuose ir tokiu būdu kenkti režimo legitimumui jo rėmėjų bei Vakarų akyse.

Daugiau nei 150 kandidatūrų – daugiausia iš opozicijos grupių – buvo atmestos pripažinus dalį jų surinktų parašų negaliojančiais. Tarp jų – ir A.Kanapackaja bei A.Anisim.

Naujų draugų paieškos

Diskusijas apie galimą Baltarusijos prijungimą prie Rusijos tik sustiprino rugsėjo viduryje pasirodžiusi rusų verslo laikraščio „Kommersant“ publikacija. Joje – neva nutekintas Baltarusijos ekonominės integracijos į Rusiją planas.

Tiesa, šis planas buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni jį vadino „prasidėjusiu Baltarusijos anšliusu“, kiti teigė, kad tikros Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės artimiausiu metu nebus.

Tuomet politologas Laurynas Jonavičius 15min sakė, esą „vyksta lėtas Baltarusijos virškinimas“, o ne bandoma šalį praryti iš karto, nes tai sukeltų pasipriešinimą Baltarusijoje, Rusijoje ir Vakaruose.

„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Pasak RL/RFE, Rusijos spaudimą jaučiantis A.Lukašenka pradėjo žvalgytis kitur. Neseniai Baltarusijoje lankėsi tuometinis Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politiniams klausimams Davidas Hale'as.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Johnas Boltonas Minske
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Johnas Boltonas Minske

Buvo paskelbti planai stiprinti diplomatinius santykius ir sugrąžinti ambasadorius į viena kitos sostines. D.Hale'as teigė, kad JAV gali švelninti Baltarusijai sankcijas, priklausomai nuo to, kaip šioje šalyje vyks parlamento ir prezidento rinkimai.

Prieš pat rinkimus A.Lukašenka apsilankė Austrijoje, kuri yra vienas didžiausių Baltarusijos tiesioginių užsienio investicijų šaltinių.

Tai – pirmasis A.Lukašenkos vizitas Europos Sąjungos šalyje per daugiau nei trejus metus. Apžvalgininkas A.Šraibmanas „Current Time“ sakė, kad Austrija pasirinkta ne atsitiktinai, kadangi ji „yra lojaliausia Baltarusijai ES valstybė“.

Kinijos ir Baltarusijos santykiai pastaruoju metu taip pat pasidarė šiltesni. Rugsėjį Kinijos plėtros bankas suteikė Baltarusijai 500 mln. dolerių paskolą po to, kai Maskva įšaldė 600 mln. dolerių paskolą. Pekinas ir Minskas taip pat vysto didelį užsienio investicijų projektą Baltarusijoje.

Noras įtikti Vakarams?

Pasak baltarusių žurnalistės A.Rudnik, sekmadienio rinkimai gali nulemti, kaip toliau klostysis Minsko santykiai su Vakarais, ypač ES.

„Parlamento rinkimai lapkričio 17 yra proga Baltarusijos vyriausybei žengti didelį žingsnį ES link“, – sakė A.Rudnik RL/RFE ir pridūrė nesitikinti, kad A.Lukašenka pasinaudos šia galimybe.

Savo ruožtu P.Hansbury rašo, kad Baltarusijos valdžia gali manyti daranti pakankamai, jog patenkintų Vakarų valstybes. A.Lukašenka viešai kalbėjo apie reformas politinių partijų sistemoje: prezidentas gali sakyti, kad jos neva išspręs sistemos trūkumus. Vis dėlto, tokie pareiškimai apie reformas greičiausiai niekur nenuves.

„Scanpix“/AP nuotr./Rinkimai Baltarusijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Rinkimai Baltarusijoje

Tačiau, rašo P.Hansbury, Baltarusijos valdžios pareigūnai gali manyti, kad Vakarų vyriausybės nekeis politikos Minsko atžvilgiu nepaisant rinkimų organizavimo ar jų rezultatų.

„Jie galėjo prieiti išvados, kad geopolitinis saugumas Vakarams yra svarbesnis nei demokratinės vertybės", – rašo P.Hansbury.

Komentarai: 10

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min