Danijos parlamentas šią savaitę pritarė reformoms, kuriomis numatoma nukelti atvykėlių šeimų priėmimą į šalį ir konfiskuoti vertingus migrantų daiktus.
Trečiadienį Ai Weiwei socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė nenorintis, kad jo darbai būtų toliau eksponuojami „Aros“ muziejuje Orhuse ir „Faurschou Foundation“ Kopenhagoje.
„Ai Weiwei nusprendė uždaryti savo parodą „Ruptures“ Kopenhagoje, „Faurschou Foundation“, – paskelbta įraše. – Šis sprendimas priimtas po Danijos parlamento priimto įstatymo, leidžiančio paimti vertingus daiktus ir nukelti šeimos narių susitikimą prieglobsčio prašytojams.“
Taip pat pažymima, kad Jensas Faurschou remia menininko sprendimą ir apgailestauja, jog Danijos parlamentas pasirinko stoti į priešakines simbolinės ir nežmoniškos politikos linijas didžiausios humanitarinės krizės Europoje ir Artimuosiuose rytuose akivaizdoje. Vietoj to, kad būtų pagarbaus europietiško sprendimo vedliai.
Parodos kuratorė Jennie Haagemann naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad Ai Weiwei pats paskambino muziejaus savininkui ir asmeniškai informavo apie savo sprendimą. Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusių parodą buvo ketinama pratęsti iki balandžio.
„Aros“ muziejaus direktorius Erlendas Hoeyerstenas sakė labai gerbiantis Ai Weiwei kritiką Danijos politikai imigrantų atžvilgiu, tačiau sakė nesuprantantis, kodėl visi žmonės turi būti baudžiami už valdžios sprendimus.
Danijos naująjį įstatymą sukritikavo žmogaus teisių gynėjai. Kai kurie šiuos Danijos vyriausybės pasiūlymus dėl vertybių konfiskavimo lygina su žydų turto konfiskavimu per Holokaustą.
Vyriausybė tvirtina, kad toks įstatymas yra būtinas, siekiant sumažinti į šalį atvykstančių pabėgėlių srautą, nors Danija ir Švedija neseniai sugriežtino savo sienų kontrolę ir privertė Vokietiją ir Austriją grąžinti į Skandinaviją vykstančius naujus pabėgėlius.
Prieglobsčio ieškotojai dabar turės atiduoti pinigus, kurie viršys 10 tūkst. kronų 1340 eurų) bei asmeninius daiktus, kurių vertė didesnė už minėtąją; beje, anksčiau siūlyta 3 tūkst. kronų riba.
Žmogaus teisių gynėjai taip pat piktinasi, kad iki trejų metų ilginamas terminas, po kurio prie atvykėlių gali prisidėti savo šeimų, kadangi tokia tvarka, pasak jų, pažeidžia tarptautines konvencijas.
