Pasaulo finansų krizė skaudžiai atsiliepė Ukrainos ekonomikai: pramonės gamyba smuko daugiau nei 30 proc. per metus, o bendrasis vidaus produktas, kaip manoma, sumažės 6 proc. Nacionalinės valiutos kursas pernai krito 50 proc., palyginti su doleriu.
„Jie yra prie bankroto slenksčio, o jūs puikiai suprantate – negalima parterių galutinai sužlugdyti“, – sakė V.Putinas, kurio susitikimą su angliakasiais Sibire, Novokuznecko mieste, rodė valstybinė televizija.
Maskvos ir Kijevo santykiai tebėra įtempti nuo to laiko, kai į valdžią Ukrainoje 2004 metais atėjo Vakarus remiantys politikai, nugalėję Kremliui lojalius konkurentus.
Nuo savo antrojo prezidentavimo laikotarpio iki dabar, kai eina ministro pirmininko pareigas, V.Putinas neslepia labai kritiško požiūrio į Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką, kuris siekia, kad šalis prisijungtų prie Europos Sąjungos ir NATO.
Maskvos ir Kijevo santykiai tebėra įtempti nuo to laiko, kai į valdžią Ukrainoje 2004 metais atėjo Vakarus remiantys politikai.
Tačiau V.Putinas sako, kad Rusija susilaikys nuo nuobaudų Ukrainai, kurią kaltina nevykdant dujų sutarties sąlygų.
„Iš mūsų dabar Ukraina neima tiek dujų, kiek prašė sutartyje, ir turėtų mokėti nuobaudas. Mes nereikalaujame šių nuobaudų, nes atsižvelgiame į realią padėtį – jie neturi kuo mokėti“, – sakė Rusijos premjeras.
Rusija taip pat smarkiai nukentėjo nuo krizės, bet V.Putinas tikina, kad sutaupyti tais metais, kai buvo aukštos naftos kainos, šimtai milijardų dolerių padeda šalies ekonomikai įveikti sunkumus.
Rusijos premjeras įvertino iždo išlaidas lėtėjančiai ekonomikai kompensuoti 12 proc. BVP.
„Mūsų antikrizinis paketas didesnis nei kitose šalyse“, – sakė V.Putinas.
Ukraina, siekdama stabdyti krizę, paprašė pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo. Šis pervedė jai 4,5 mlrd. dolerių ir dabar derasi dėl likusių 12 mlrd. dolerių.
Paskolos sąlygos yra ekonomikos reformos ir griežta biudžeto politika, o viena kliūčių jai gauti – politinis nestabilumas šalyje besivaidijant V.Juščenkai ir ministrei pirmininkai Julijai Tymošenko, kurie laikomi pagrindiniais varžovais kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Ukraina kreipėsi į keletą šalių, tarp jų į Rusija, prašydama paskolinti 5 mlrd. dolerių, bet kol kas nieko negavo. Rusija pažadėjo kelių milijardų dolerių pagalbą kai kurioms sąjungininkėms iš buvusios SSRS, bet ne Ukrainai.
