„Tai prašymas Afrikai pasirašyti savižudybės aktą, susideginimo aktą, kad būtų palaikomas ekonominis kelių valstybių dominavimas“, – sakė Sudano pareigūnas Lumumba Stanislas Dia–pingas, šiuo metu pirmininkaujantis 130 neturtingų šalių blokui – vadinamajai 77 grupei, kuriai priklauso ir Kinija.
Šis susitarimas yra „sprendimas, pagrįstas vertybėmis, tomis pačiomis vertybėmis, kurios Europoje suvarė šešis milijonus žmonių į krosnis“, kalbėjo L.S.Dia–pingas.
Jo komentarai išprovokavo protestų iš auditorijos audrą, o Švedija pavadino juos „absoliučiai nepakenčiamais“.
Britų klimato ministras Edas Milibandas pasmerkė šį „pasišlykštėjimą keliantį palyginimą“, dėl kurio „turėtų įsižeisti konferencijos dalyviai, nesvarbu iš kur jie yra atvykę“.
Įtampa smarkiai padidėjo dėl susitarimo projekto, kuris penktadienį buvo parengtas po daugiau kaip dviejų dešimčių lyderių derybų viršūnių susitikimo užkulisiuose, dalyvaujant JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) ir Kinijos premjerui Wen Jiabao.
Projekte yra įsipareigojimas apriboti pasaulinį atšilimą dviem laipsniais pagal Celsijų, bet nenurodomi svarbūs etapai šiam tikslui pasiekti – uždaviniai dėl pasaulinės taršos iki 2020 ar 2050 metų.Tai prašymas Afrikai pasirašyti savižudybės aktą, susideginimo aktą, kad būtų palaikomas ekonominis kelių valstybių dominavimas.
Ramiojo vandenyno salų Tuvalu atstovas Ianas Fry (Ajenas Frajus), kurio šalis yra tarp valstybių, galinčių labiausiai nukentėti nuo pasaulinio atšilimo, sakė, kad šis susitarimas prilygsta biblinei išdavystei.
„Atrodo, jog mums siūloma 30 sidabrinių, kad išduotume savo žmones ir savo ateitį“, – pareiškė jis, o jo žodžiai per naktį posėdžiavusioje auditorijoje buvo palydėti plojimais.
„Mūsų ateitis neparduodama. Apgailestaudamas informuoju jus, kad Tuvalu negali sutikti su šiuo dokumentu“, – pridūrė jis.
Indijos vandenyne esančių Maldyvų salų, kurias gali užlieti kylantis vandenynų vanduo, prezidentas sakė, kad klimato kaita yra „esamas ir labai aiškus pavojus“ jo šaliai ir kad nesugebėjimas įsipareigoti dėl mažesnio Žemės temperatūros kilimo turėtų katastrofiškų padarinių.
„Labai apgailestauju, kad tam taip baisiai trukdė didelės kylančios šalys“, – sakė prezidentas Mohamedas Nasheedas (Mohamedas Našidas).
Didelis pyktis buvo nukreiptas į konferencijos pirmininką, Danijos premjerą Larsą Loekke Rasmusseną, kuris buvo apkaltintas tuo, kad prižiūrėjo šios „išdavystės“ rengimą.
Venesuelos atstovė Claudia Salerno Caldera sakė, kad L.L.Rasmussenas „rengėsi patvirtinti šį valstybės perversmą prieš Jungtines Tautas“.
L.L.Rasmusseną, kuris, kaip atrodė, jautėsi nesmagiai, kritikos audra užklupo per itin įtemptą sesiją, kuri buvo sušaukta kelios valandos po to, kai B.Obama pasakė pasiekęs politinį susitarimą su maždaug dviem tuzinais kitų lyderių, tarp jų – Kinijos ir Indijos.
Kuba apkaltino B.Obamą „elgiantis kaip imperatoriui“ ir pridūrė, kad Havana nesutiks su šiuo deklaracijos projektu.
Ta plenarinė sesija laikinai buvo sustabdyta Kosta Rikai pareikalavus paaiškinimų dėl svarbaus teksto, kuris dingo iš rezoliucijos projekto lyderiams įsitraukus į ginčus.
Tame tekste sakoma, kad šalys 2010 metų pabaigoje Meksike sieks „teisiškai įpareigojamo“ susitarimo. Tokią poziciją ypač rėmė Rusija, Kanada ir Japonija, siekdamos priversti JAV dalyvauti sutartyje.
Žaliųjų aktyvistai įtaria, kad tos itin svarbios frazės buvo išmestos siekiant nuraminti Jungtines Valstijas.
B.Obama iš Kopenhagos išskrido vėlai penktadienį, prieš 194 JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) narių sprendimą dėl to, ar sutikti su susitarimo projektu.
