Tuo tarpu šio vyro motina pareiškė, kad jo išgelbėjimą laiko „Dievo stebuklu“.
Maršalo Salų pareigūnai informavo, kad J.S.Alvarenga penktadienį išvyks iš šios mažytės Ramiojo vandenyno salų valstybės į Havajus, o vėliau galės grįžti į Salvadorą arba Meksiką.
„Labiausiai tikėtina, kad jis bus repatrijuotas į Salvadorą, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų pareigūnė Anjanette Kattil. – Iš pradžių manėme, kad jis meksikietis – bet net jeigu jis nebūtų (tos šalies pilietis), Maršalo Salos suteiktų pagalbą kiekvienam, pasiekusiam mūsų krantus.“
J.S.Alvarenga gimė Salvadore, bet daug metų gyveno Meksikoje. Vyras teigė, kad jis išplaukė žvejoti 2012 metų pabaigoje, pasiklydo vandenyne ir dreifavo apie 13 mėnesių, kol atplaukė prie Maršalo salų, esančių už 12,5 tūkst. kilometrų.
37 metų vyras pasakojo, kad visą tą laiką maitinosi valgydamas žalią žuvį ir paukščius, taip pat gėrė vėžlių kraują, šlapimą ir lietaus vandenį. Tačiau su juo žvejoti išplaukęs paauglys, vardu Xiguelis, mirė nuo bado pakeliui.
Vyro šeima, įskaitant 14-metę dukrą Fatimą, kuri nepažįsta savo tėvo, išvykusio į Meksiką dar prieš jai gimstant, sakė laukianti, kada jis sugrįš namo.
„Tai dieviškas stebuklas – ženklas, kad Dievas pasigailėjo mano sūnaus gyvybės“, – verkdama iš džiaugsmo sakė J.S.Alvarengos motina Maria Julia savo namuose Ramiojo vandenyno pakrantėje Salvadore.
„Tai dieviškas stebuklas – ženklas, kad Dievas pasigailėjo mano sūnaus gyvybės“, – verkdama iš džiaugsmo sakė J.S.Alvarengos motina Maria Julia savo namuose Ramiojo vandenyno pakrantėje Salvadore.
„Nuolat galvodavau, kad vieną dieną jis sugrįš pas mus; kad Dievas nori jį grąžinti į mūsų namus“, – pridūrė ji.
J.S.Alvarenga antradienio vakarą buvo išrašytas iš ligoninės Maršalo Salų sostinėje Madžūre. Patikrinus jo būklę paaiškėjo, kad vyras netekęs daug skysčių ir paveiktas ilgo gyvenimo pusbadžiu, tačiau šiaip sveikas.
Nusiskutęs vešlią barzdą, užaugusią per jūroje praleistus mėnesius, jis trečiadienį nesirodė viešumoje ir leido laiką viename vietos viešbutyje. Jo kambarį saugojo du policininkai.
J.S.Alvarenga tapo tikra garsenybe Maršalo Salose, o A.Kattil sakė, kad vietos gyventojai labai juo žavisi.
„Žmonės anonimiškai atvykdavo į ligoninę ir atnešdavo maisto, drabužių, tualeto reikmenų ir antklodžių“, – nurodė pareigūnė.
Tikimasi, kad J.S.Alvarenga, prieš išvykdamas iš Maršalo Salų, surengs spaudos konferenciją.
Stambaus sudėjimo žvejys atrodė neįtikėtinai geros būklės praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo rastas klaidžiojantis ir vilkintis vien sudriskusias apatines kelnes koraliniame atole, prie kurio vandenyno srovės atnešė jo valtį.
Duodamas interviu žiniasklaidai, vyras šiek tiek painiojo datas, tačiau Meksikos pareigūnai patvirtino, kad laivai ir lėktuvai buvo pasiųsti ieškoti J.S.Alvarengos ir berniuko, kurie dingo 2012-ųjų lapkritį.
Meksikos pietinės Čiapaso valstijos žvejai taip pat sakė prisimenantys J.S.Alvarengą, kurį jie pažinojo pravarde „La Chanca“ (Storulis).
„Esame nustebinti, tačiau neabejotina, kad tai jis“, – sakė žvejys Williamas Uscanga, pamatęs atsiradusio vyro nuotrauką.
Nors buvo kilę kai kurių abejonių dėl J.S.Alvarengos pasakojimų, išgyvenimo metodų ekspertai, tarp jų Hilmaras Snorrasonas iš Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios Tarptautinės saugumo ir išgyvenimo mokymų asociacijos, sakė, kad šis neįtikėtinas nuotykis įmanomas – bent jau teoriškai
Nors buvo kilę kai kurių abejonių dėl J.S.Alvarengos pasakojimų, išgyvenimo metodų ekspertai, tarp jų Hilmaras Snorrasonas iš Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios Tarptautinės saugumo ir išgyvenimo mokymų asociacijos, sakė, kad šis neįtikėtinas nuotykis įmanomas – bent jau teoriškai.
„Galiu įsivaizduoti, jog esama daug žmonių, kurie galvoja, jog ši istorija neįtikėtina. (Tačiau) teoriškai ... mano atsakymas būtų: taip, tai įmanoma, – sakė H.Snorrasonas interviu AFP. – Juo derėtų tikėti, nesant kitokių įrodymų.“
Salvadoras nepalaiko diplomatinių santykių su Maršalo Salomis – kitaip negu Meksika, kurios pareigūnas trečiadienio vakarą turėtų atvykti į Madžūrą koordinuoti J.S.Alvarengos repatriacijos.
Antradienį duodamas interviu iš ligoninės J.S.Alvarenga sakė, kad per savo kankynę ne kartą buvo pagalvojęs apie savižudybę, tačiau kabintis į gyvenimą jį skatino svajonės kada nors vėl grįžti į savo šeimą ir valgyti paplotėlius bei vištieną.
Jo motina yra pasiruošusi šią svajonę paversti tikrove.
„Pagaminsime jam daug valgio, bet nemaitinsime jo žuvimi – tikriausiai jam jau nusibodę ją valgyti, – sakė ji. – Paruošime jam didelę lėkštę mėsos, pupelių ir sūrio, kad jis greičiau atsigautų.“
