Kai jis pabėgo iš namų, Ravi buvo tik septyneri metai, rašoma welt.de. Traukiniu jis nuvyko iš šiaurės Indijos į Mumbajų. Praėjo beveik 30 metų ir Ravi gyvena vis dar ten pat, kur atkeliavo traukiniu: Mumbajaus, šalies ekonominio centro, geležinkelio stotyje.
Į svajonių gyvenimą didmiestyje Ravio gyvenimas nepanašus. Garsioje Chhatrapati Shivaji Terminus stotyje, norėdamas išgyventi, 35-erių metų vyras renka lavonų dalis.
Kūno dalių likučiai yra žmonių, kurie kerta geležinkėlio bėgius neleistinose vietose. Mumbajaus vyriausybės duomenimis, tokiu būdu didmieste žūva apie 6 000 vyrų ir moterų per metus, o visoje šalyje – 15 000.
Dar 15 000 žmonių miršta, nes važiuodami perpildytais traukiniais laikosi įsikibę į išorėje esančias atramas ir neretai mirtinai susižeidžia prasilenkiant su kitu traukiniu. Atsiranda ir tokių, kurie po traukinio bėgiais tiesiog nusižudo.
Išsivystė priklausomybė
Neretai žmonių kūnai būna stipriai sužaloti, tad Ravi kasdienybę ištveria tik svaigindamasis specialiais milteliais. „Kitaip dirbti šio darbo neįmanoma“, – sakė nedidelis vyras, kuris vis įkvėpdavo miltelių kvapo, kurie sklido nuo jais primirkyto audinio. Ravi neslepia, kasdien jam reikia trijų buteliukų tokių miltelių.
Skurdus dienos užmokestis Ravi, bei kitų geležinkelio darbininkų bei lagaminų nešikų, gali padvigubėti, jei netikėtai šalia ant geležinkelio bėgių žūva ar susižaloja žmogus. Tuomet stoties darbuotojai skuba jiems pranešti, kad surinktų kūno dalis ar parneštų susižalojusįjį. Už tai jie uždirba 2 eurus.
„Anksčiau man tai buvo baisu, dabar tai tarsi įprotis ir kasdienybė“, – sako Mumbajuje gyvenantis Ravi.
Dirba neoficialiai
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dharavi lūšnynas Mumbajuje |
Anot welt.de, neformalus susitarimas, jog žuvusius ar sužeistuosius nuo bėgių pašalina geležinkelio stoties „gyventojai“, galioja visoje Indijoje. Tai patvirtino Indijoje esančios organizacijos „Geležinkelio vaikai“ vadovė Mrinalini Rao. Anot jos, atlikdami tokį darbą vaikai turi galimybę gyventi stoties patalpose ir valdžios institucijos tiesiog užmerkia akis prieš šią problemą.
Dar būdamas vaikas Ravi policijos buvo nuvežtas į vaikų namus, tačiau brolis iš te jį greit pasiėmė. Ravi vėl grįžo į stotį. „Mano priklausomybė, mano draugai ir mano įpročiai atvedė mane atgal“, – sakė jis.
Tūkstančiai vaikų
Kasmet tūkstančiai vaikų vieni atvyksta į Mumbajų. Merginas dažnai sugaudo prekeiviai žmonėmis arba suteneriai, tad stotyse daugiausia lieka berniukai ir vyrai, tokie kaip Ravi arba 20-etis Harish.
Jis teigia iš namų dėl smurto pabėgęs būdamas 14 metų. Dabar dirba stotyje, renka žmonių kūnų dalis. „Mes nesijaučiame patogiai, tačiau pripratome“, – sakė jis.
