Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Referendumas Turkijoje: kas įvyko ir kas dabar bus

Turkai sekmadienį nubalsavo už konstitucijos keitimą ir naujų galių suteikimą prezidentui. Iš parlamentinės sistemos šalies Turkija dabar virs prezidentine su galingu vadovu. Ką tai reiškia, aiškina CNN.
Recepo Tayyipo Erdogano rėmėjai
Recepo Tayyipo Erdogano rėmėjai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra skelbia, kad referendume „už“ balsavo 51,41 proc. žmonių, o „prieš“ – 48,59 procento.

Rezultatai tikriausiai apsunkins padėtį Turkijoje, kuri ir taip pastaruoju metu yra labai susiskaldžiusi. Po referendumo opozicija reikalauja balsų perskaičiavimo ir teigia, kad buvo užfiksuota nemažai pažeidimų. Prieš prezidento galių išplėtimą agitavę opozicijos atstovai tvirtina, kad jiems buvo grasinama, jie buvo bauginami. Nepriklausomi stebėtojai teigia, kad šalies žiniasklaida prieš referendumą elgėsi neobjektyviai – palaikė prezidento pusę.

Referendumą daugelis laiko balsavimu dėl paties šalies vadovo R.T.Erdogano, kuris šaliai vadovauja daugiau nei dešimtmetį – iš pradžių kaip premjeras, paskui kaip prezidentas.

Balsavusieji „ne“ referendumą laiko valdžios ištroškusio šalies lyderio bandymu įtvirtinti savo poziciją. Tuo tarpu balsavusieji „taip“ giria R.T.Erdoganą ir tiki, kad su juo Turkija bus saugesnė ir klestės.

Kokias naujas galias įgis prezidentas?

Naujieji pokyčiai apribos prezidento kadencijas – šalies vadovas galės išbūti dvi kadencijas (trečią – tik esant tam tikroms aplinkybėms). Tačiau pataisos leis R.T.Erdoganui panaikinti savo kadencijų skaičių – jis galės dar du kartus siekti aukščiausio posto šalyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Šiuo metu Turkijos prezidento vaidmuo dažnai yra labiau ceremoninis – daugiau galių turi ministras pirmininkas. Tačiau dabar premjero postas bus panaikintas, o jam priskirtos galios atiduotos prezidentui.

R.T.Erdoganas nuo 2003 m. buvo Turkijos premjeru – iki 2014-ųjų, kai buvo išrinktas prezidentu. Per kelerius metus jis radikaliai pakeitė prezidento vaidmenį – naudodamasis savo populiarumu tarp rinkėjų jis de facto liko vyriausybės vadovu ir vis mažino premjero vaidmenį.

Partiškumas

Iki šiol Turkijos prezidentas turėdavo būti nešališkas ir nutraukti ryšius su partija. Tačiau pokyčiai, kuriems pritarta referendume, pakeis konstituciją ir leis R.T.Erdoganui vėl tapti valdančiosios „Teisingumo ir plėtros“ partijos (AKP) nariu ir vadovu.

„Balandžio 27–28 dienomis mes pasiūlysime R.T. Erdoganui narystę“, – privačiai televizijai NTV sakė AKP parlamentinės frakcijos seniūnas Mustafa Elitasas.

VIDEO: T.R.Erdoganas: svarbiausi faktai apie vis daugiau galių įgaunantį Turkijos prezidentą

Parlamento ir ministrų kabineto apėjimas

Prezidentas perims ministrų kabineto atsakomybę už dekretų leidybą. Šie dekretai reikš, kad prezidentas galės apeiti parlamentą tam, kad suformuotų ir tvarkytų ministerijas, taip pat galės skirti ir nušalinti aukšto rango valstybės tarnautojus.

Šie dekretai reikš, kad prezidentas galės apeiti parlamentą tam, kad suformuotų ir tvarkytų ministerijas.

Bus ir šiokių tokių apribojimų – prezidentas negalės leisti dekretų, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, jie negalės prieštarauti esamiems įstatymams. Teismai galės spręsti, ar dekretas yra teisiškai galiojantis.

Prezidentas galės rengti valstybės biudžetą – ši funkcija paprastai priskiriama parlamentui. Be to, galės skelbti nepaprastąją padėtį be kabineto patvirtinimo. Po nepavykusio perversmo praėjusių metų liepą, R.T.Erdoganas jau kelis kartus pratęsė nepaprastąją padėtį, kuriai esant prezidentas jau ir taip įgauna daugiau galių.

Kai kuriais atvejais prezidentas galės paleisti parlamentą, tačiau tuomet reikės rengti ir naujus prezidento rinkimus.

Teisėjų skyrimas

12 iš 15-os Konstitucinio teismo teisėjų dabar rinks prezidentas. Tai ypač svarbu, nes Konstitucinis teismas yra vienintelė institucija, kuri galėtų nuteisti prezidentą, jeigu parlamentas jo atžvilgiu pradėtų tyrimą.

Dabar prezidentas skiria 14 iš 17-os teisėjų, tačiau juos visų pirma nominuoja plenarinės šalies teismų asamblėjos.

Po referendumo keisis ir Aukščiausiasis teismas. Dabar jame yra 22 teisėjai, iš kurių 4 paskiria prezidentas. Tačiau pagal naująsias taisykles, teisėjų skaičius bus sumažintas iki 13, o prezidentas paskirs 5.

Kaip vyks pokyčiai?

Pokyčiai Turkijos politinėje sistemoje vyks palaipsniui, tačiau nėra aišku, kas ir kada konkrečiai keisis. Kad prasidėtų kai kurie pokyčiai, reikės palaukti iki 2019-ųjų, kai išnyks premjero postas, o jo galios bus perduotos prezidentui.

Tačiau viena keisis netrukus – R.T.Erdoganas vėl taps AKP partijos, kurią jis įkūrė 2001 m., vadovu. Ji yra valdančioji partija Turkijoje nuo pirmųjų rinkimų, kuriuose dalyvavo 2002 m.

Ką darys opozicija?

Balsų skaičiavimo proceso pabaigoje buvo atlikta procedūrinių pakeitimų.

Turkijos didžiausia opozicinė jėga – Respublikonų liaudies partija – pirmadienį pareiškė ketinanti užginčyti referendumo rezultatus. Jos teigimu, balsavimo taisyklės buvo keičiamos jau prasidėjus balsavimui.

Iš pradžių buvo skelbta, kad šie balsavimo biuleteniai, esantys be oficialaus antspaudo, nebus priimami kaip galiojantys. Tačiau netrukus sprendimas buvo pakeistas – tokie biuleteniai galėjo būti priimami.

Opozicija tvirtina, kad tai padarė įtaką balsavimo legitimumui ir ragina perskaičiuoti bent 37 proc. balsų.

Rinkimų priežiūros institucija kaltinimus atmeta ir teigia, kad taisyklės pakeistos dar prieš prasidedant balsavimui.

Tačiau tarptautiniai stebėtojai pritaria opozicijai – jų duomenimis, balsų skaičiavimo proceso pabaigoje buvo atlikta procedūrinių pakeitimų.

Oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti per 12 dienų. Tuomet opozicija galės pradėti teisinius veiksmus dėl apeliacijų.

Ką tai reiškia pasauliui?

Bene svarbiausi Turkijos strateginiai santykiai yra su Europa. Šalimi ilgai buvo džiaugiamasi kaip musulmoniška valstybe su nuosaikia sekuliaria politine sistema, kuri tiesė tiltus tarp Vakarų ir musulmoniškų Rytų.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas
„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Tokia politinė sistema Turkijai leido pradėti kalbas dėl narystės Europos Sąjungoje. Tačiau derybos į priekį stūmėsi itin lėtai – daugiausia dėl to, kad Turkija nevykdydavo pokyčių, kad atitiktų ES standartus.

Prie ES durų laukėme 54 metus ir ką mums siūlo daryti? Laukti! – prie prezidentūros Ankaroje susirinkusiems savo šalininkams pareiškė R.T.Erdoganas.

Progresas pastaruoju metu dar labiau lėtėjo, panašu, kad Turkija jau praradusi norą prisijungti prie bloko.

R.T.Erdoganas taip pat ne kartą sakė, kad sieks sugrąžinti mirties bausmę – tai automatiškai užkirstų kelią Turkijos narystei ES.

Su ES Ankara nesutaria ir dėl migrantų bei pabėgėlių, kurie per Turkiją bando pasiekti Europą. Turkija skundžiasi, kad deda daug pastangų sustabdyti šį srautą, tačiau už tai nieko negauna. Ankara jau ne vienerius metus siekia bevizio režimo Turkijos piliečiams, vykstantiems į Europą.

Jeigu Turkija aiškiai parodys, kad daugiau nebesiekia prisijungti prie ES, gali žlugti pasiektas trapus susitarimas dėl migrantų. Ankara gali nuspręsti nusigręžti nuo Europos ir ieškoti naujų sąjungininkų Rytuose.

R.T.Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis gali surengti referendumą dėl senų Ankaros pastangų įstoti į ES.

„Prie ES durų laukėme 54 metus ir ką mums siūlo daryti? Laukti!“ – prie prezidentūros Ankaroje susirinkusiems savo šalininkams pareiškė R.T.Erdoganas, turėdamas omenyje ilgametes Turkijos pastangas tapti Bendrijos nare.

Jis taip pat atkirto į ES lyderių grasinimus įšaldyti derybas dėl narystės: „Galime sėdėti ir tartis, bet taip pat galime surengti dėl to referendumą!“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius