-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Reikėtų peržiūrėti Latvijos prezidento įgaliojimus kai kuriais klausimais, mano patarėja

Latvijos prezidento patarėja Sandra Kukulė mano, kad prieš diskutuojant, kaip pakeisti valstybės santvarką, būtina suvokti esamos sistemos problemas ir peržiūrėti kai kuriuos prezidento įgaliojimus.
Valdis Zatleris
Valdis Zatleris / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Latvija

Dėl praėjusią savaitę pasigirdusių siūlymų padaryti pakeitimų parlamente ir pertvarkyti Latviją iš parlamentinės į prezidentinę respubliką S.Kukulė sakė agentūrai BNS, kad vyksta įvairios diskusijos, todėl neaišku, ko iš tikrųjų nori jas pradėję pareigūnai.

„Diskusijos vyksta dvejopos, kaip aš pastebėjau žiniasklaidoje. Vienu atveju diskusijų dalyviai kalba apie prezidento rinkimų pakeitimą – girdi, mums reikia visos tautos išrinkto prezidento. Tai vienas aspektas, nes rinkimo tvarkos pakeitimas nereiškia parlamentinio valstybės valdymo pakeitimo į prezidentinį“, – paaiškino ji, pavyzdžiu pateikdama Lietuvą, kuri yra parlamentinė respublika, bet prezidentą ten renka tauta.

„Kaip atskirti prezidentinę valstybę nuo parlamentinės? Reikia žiūrėti, kiek įgaliojimų turi prezidentas ir ar yra prezidentas vykdomosios valdžios vadovas kaip JAV. Jeigu diskusija vyksta apie tai, kad būtina padidinti prezidento įgaliojimus, nepažeidžiant valdžios pusiausvyros, tai jau yra kitokia diskusija. Iš viso to, kas kalbama, man neaišku, apie ką konkrečiai jie kalba“, – sakė S.Kukulė.

Estijoje, pavyzdžiui, prezidento įgaliojimai platesni nei Latvijoje – jis teikia kandidatus į tokias svarbias valstybės valdymo pareigas kaip ombudsmenas ir teisėjai.

„Aš – už tai, kad būtų peržiūrėti kai kurie prezidento įgaliojimai, neatsisakant parlamentinės valstybės santvarkos principo, nes yra vadinamoji kuriamoji funkcija – prezidentas gali tvirtinti kandidatūras į pareigas ginkluotosiose pajėgose arba teisėsaugoje, o galiausiai pareigūnus tvirtina parlamentas, bet, palyginti su kitomis parlamentinėmis respublikomis, mes turime gana mažai pareigybių, kandidatus į kurias patvirtinti parlamentui teikia prezidentas“, – pažymėjo ji.

S.Kukulė mano, kad politikai skleidžia mitą neva pakeitus Latvijos konstituciją dėl prezidento teisės paleisti Seimą, einama į prezidentinę valstybę, nes ši teisė prezidentui – tipiškas parlamentinės valstybės požymis.

Kaip jau pranešta, teisingumo ministras, Liaudies partijos lyderis Marekas Sėglinis mano, jog Latvijos gyventojai nepatenkinti tuo, kaip veikia valstybės parlamentinė santvarka, ir ragina apsvarstyti galimybę ją pertvarkyti į prezidentinę respubliką.

Latvijos savivaldybių sąjungos vadovas Andris Jaunsleinis paragino pagalvoti, kaip pertvarkyti Latvijos parlamentą – galbūt reikia padalyti jį į dvejus rūmus, nes tai, jo nuomone, padidintų regionų įtaką.

Tuo tarpu Seimo pirmininkas Gundaras Daudzė skeptiškai vertina šią idėją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius