Izraelis ir Gazą kontroliuojanti grupuotė „Hamas“ gegužę pasiekė paliaubas ir kariniai susirėmimai liovėsi.
Tačiau priežastys, dėl kurių Izraelio miestuose, kuriuose gyvena daug ir žydų, ir arabų, kilo riaušės, niekur nedingo – o tai reiškia, kad bendruomenės toliau jaučia didžiulę įtampą.
„Man sunku pasakyti, koks bus rytojus. Nelengva pasakyti, kad jausiu tokį pat pasitikėjimą aplinka, kaip anksčiau“, – pripažino Rivi Abramowitz, žydė, gyvenanti arabiškame Lodo rajone.
Užteko įžiebti degtuką
Lodas nuo Tel Avivo didmiesčio nutolęs apie 16 km ir yra įsikūręs prie pagrindinio Izraelio tarptautinio oro uosto. Mieste – apie 77 tūkst. gyventojų.
Trečdalis jų – arabai. Daugelis jų yra palestiniečių, kurie Lode sudarė daugumą iki 1948-ųjų, kai per kovas, susijusias su Izraelio valstybės sukūrimu, buvo masiškai išvaryti.
Visgi Lodas, kuriame daugiausia gyvena darbininkai, taip pat yra agresyvios nacionalistiškos Izraelio politikos bastionas. Per kovo 23-osios rinkimus aršiai nacionalistinės partijos, įskaitant premjero Benjamino Netanyahu „Likud“, čia surinko daugiau nei 60 proc. rinkėjų balsų.
Nenustatytas žydas nušovė 32-ejų Musą Hassuną, o grupė arabų užpuolikų susidorojo su 56-erių Yigalu Yehoshua.
Tiesa, kokia nors įtampa į paviršių niekaip neiškildavo – kol gegužę pagaliau prasiveržė, ir dramatiškai.
Susirėmimai tarp Jeruzalės policijos ir palestiniečių protestuotojų Al-Aksos mečetėje ir aplink ją, taip pat – suplanuoti palestiniečių šeimų iškeldinimai iš namų Rytų Jeruzalėje išvijo Lodo arabus į gatves.
O tą naktį, kai prasidėjo karas tarp Izraelio ir „Hamas“, Lode buvo nušautas arabas – šūvius paleido vietos žydas. Riaušės įsiplieskė kone iškart ir tęsėsi daugiau nei savaitę – Lode teko paskelbti nepaprastąją padėtį.
Panašūs susirėmimai, kuriuos įpūsti nebuvo sunku dėl jau daug metų arabų reiškiamų nuoskaudų dėl diskriminacijos ir nelygių galimybių, netrukus išplito į kitus mišrius miestus visame Izraelyje.
Lode žuvo du žmonės. Nenustatytas žydas nušovė 32-ejų Musą Hassuną, o grupė arabų užpuolikų susidorojo su 56-erių Yigalu Yehoshua. Jokie kaltinimai nepareikšti, tyrimai tęsiami.
Aistras kurstė ir meras
Kai kurie Lodo gyventojai arabai įsitikinę, kad padėtis ėmė prastėti prieš aštuonerius metus, kai miesto meru buvo išrinktas Yairas Revivo. Jis susijęs su religiniu nacionalistiniu judėjimu „Garin Torani“ („Toros branduolys“), skatinančiu žydiškas vertybes skurdžiose gyvenvietėse.
Kritikų teigimu, Y.Revivo, kuris taip pat yra partijos „Likud“ narys, skatina neapykantą prieš arabus, vykdo diskriminacinę darbotvarkę ir leidžia „Garin Torani“ tiesiog siautėti. Lode ši grupė veikia jau apie 25 metus, bet nedidelis būrelis šiandien virtęs daugiau nei 1 tūkst. šeimų.
Dar prieš riaušes Y.Revivo nuolat kalbėdavo apie „arabų nusikaltimus“ Lode ir griaudėdavo apie „egzistencinę grėsmę Izraelio valstybei“. Gruodį vienam radijui Lodo meras pareiškė: „Žydai nusikaltėliai turi atjautos. Arabų nusikaltėlių niekas neslopina.“
Balandį Y.Revivo taip pat paragino vyriausybę pradėti kone karinę operaciją, kuri padėtų užgniaužti „šūvių, sprogimų, fejerverkų ir pernelyg garsių kvietimų melstis 4 val. ryto košmarą“.
Laiške Izraelio policijos vadovui jis prabilo apie „teroro atmosferą, Laukinius Vakarus“ – kalti, aišku, arabai.
Galiausiai kelios dienos prieš gegužės 10-ąją įsiplieskiant didžiulėms riaušėms, Y.Revivo nusprendė pasivaikščioti po Lodą su Itamaru Benu Gviru – ultranacionalistu įstatymų leidėju. Tai įsiutino miesto arabus.
Atvyko naujakuriai iš Vakarų Kranto
Pelno nesiekiančios ir Lode įsikūrusios organizacijos „Abraomo iniciatyvos“, kuri siekia taikaus sugyvenimo, atstovė Ruth Lewin-Chen pastebi, kad miesto arabai pastaraisiais metais jau vis didesnę neviltį.
Esą žydų ir arabų gyvenimo kokybė pernelyg skiriasi, policija skirtingai vertina abi grupes, arabus bandoma nugrūsti gyventi į prastus rajonus.
Anot R.Lewin-Chen, Lode iš tikrųjų auga „Garin Torani“ įtaka. Arabai į šią grupę žvelgia įtariai, nes ji susijusi su Vakarų Kranto naujakurių judėjimu.
Prasidėjus neramumams arabai taikėsi būtent į religinių nacionalistų nuosavybę. Atsakydami į Lodą suplūdo ginkluoti Vakarų Kranto naujakuriai ir kiti ultranacionalistai.
„Esame tikintieji iš religinės sionistų bendruomenės. Nesuprantu, kodėl mus priskiria naujakurių kategorijai, – vis dėlto sako R.Abramowitz, kuri Lode gyvena jau šešerius metus ir kurios vyras čia gimė. – Mes nieko neišvarėme.“
Kadangi daugelis Izraelio arabų remia palestiniečių siekį įkurti valstybę, lygiai tiek pat nemažai žydų į juos žiūri kreivokai.
Tačiau vietos arabų politikas Mohammedas Abu Shikri stebisi: „Niekada nesu matęs tokio mišraus miesto mero, kuris skatintų neramumus prieš arabus, vežtųsi čia naujakurius. Pažinojau aštuonis Lodo merus. Iki Revivo merai visada sutardavo su arabais.“
Arabai sudaro apie 20 proc. Izraelio gyventojų, jie yra piliečiai ir turi teisę balsuoti. Visgi arabai jau seniai kenčia nuo diskriminacijos, o jų bendruomenes alina nusikalstamumas, smurtas ir skurdas.
Kadangi daugelis Izraelio arabų remia palestiniečių siekį įkurti valstybę, lygiai tiek pat nemažai žydų į juos žiūri kreivokai.
Atskirties ženklų daug
Nors arabai sudaro 30 proc. gyventojų Lode, tik 14 proc. miesto savivaldos darbuotojų priklauso šiai grupei. 19 narių miesto taryboje – tik keturi arabai, o arabo vicemero Lodas neturi jau keturis dešimtmečius.
R.Abramowitz: yra popamokinė veikla arabams, yra popamokinė veikla žydams. Mūsų nedomina maišymasis ir asilimiliacija.
„Ką tai sako apie požiūrį į arabus mieste? – klausia R.Lewin-Chen. – Mieste beveik nėra vietų, kur būtų galima bendrai gyventi, o valdžia dėl to nė kiek nesistengia.“
Viena išimčių – bokso klubas „Maccabi“, kur kartu treniruojasi ir žydai, ir arabai, o treneris Yaacovas Wallachas pabrėžia: „Čia mes esame kaip šeima.“
Bet atskirties ženklų kitur daug. Tarkime, Lodo kultūros centre arabai ir žydai renkasi į atskirus sportinius užsiėmimus bei muzikos pamokas.
Problemiškame Ramat Eškolo rajone „Garin Torani“ nariai neseniai garsiai rengė neseniai gimusio berniuko apipjaustymo ceremoniją. Jau kitą dieną arabų šeima čia pat džiaugėsi vaiko gimimu. Ir nors viskas vyko toje pačioje vietoje, bendruomenės kartu nešventė.
„Aš sutariu su arabais kaimynais. Bet yra riba – noriu gyventi kartu, bet atskirai. Yra popamokinė veikla arabams, yra popamokinė veikla žydams. Mūsų nedomina maišymasis ir asilimiliacija“, – pripažįsta R.Abramowitz.
Lodo meras Y.Revivo interviu žurnalistams nedavė, bet atskirame pranešime atmetė kaltinimus diskriminacija.
Savo ruožtu judėjimo „Arabės moterys centre“ įkūrėja Samah Salaimeh tikisi, kad žiaurūs neramumai „mus pabudins ir privers suprati, jog toliau taip gyventi nebegalime“.
O per riaušes nužudyto arabo tėvas Malekas Hassuna, stovėdamas prie sūnaus kapo, ištaria: „Žydai ar arabai – kraujas tas pats. Noriu, kad Lodas būtų toks, koks buvo prieš 40-50 metų, kai sutardavome su žydais.“
