Rekordinio rinkėjų palaikymo sulaukęs Vladimiras Putinas triumfavo prezidento rinkimuose

Rusijos Centrinei rinkimų komisijai (CRK) suskaičiavus 99 proc. prezidento rinkimų balsų, dabartinis šalies lyderis Vladimiras Putinas ir toliau tvirtai pirmauja – jį palaikė 76,65 proc. rinkėjų.

CRK pranešė, kad antras liko 11,82 proc. balsų surinkęs komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas, trečią vietą užėmė ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 5,68 proc. balsų, o ketvirtą – opozicionierė Ksenija Sobčiak, kurią palaikė 1,66 proc. rinkėjų.

Toliau rikiuojasi centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis, surinkęs 1,04 proc. balsų, Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas su 0,75 proc. balsų, 0,68 proc. balsų surinkęs partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas ir nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas, gavęs 0,65 proc. balsų.

Suskaičiavus 95 proc. balsų paaiškėjo, kad rinkėjų aktyvumas buvo apie 67 proc. Į 2012-ųjų prezidento rinkimus buvo atėję 1,5 proc. mažiau rinkėjų.

Preliminarius rinkimų rezultatus ir galutinius duomenis apie rinkėjų aktyvumą CRK praneš vėliau pirmadienį.

Rinkėjų aktyvumas Rusijos prezidento rinkimuose siekė apie 67 proc., tokie duomenys gauti suskaičiavus daugiau kaip 95 proc. balsalapių.

V.Putinas laimi rinkimus, surinkdamas 76,41 proc. rinkėjų balsų. Šiuo metu suskaičiuota 90 proc. balsalapių. 

Naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad V.Putinas, suskaičiavus 87,13 balsalapių, turi 87,13 proc. rinkėjų balsų. Tuo metu 2012-aisiais jis gavo 63,6 proc. rinkėjų palankumą. 

Centristinės partijos „Jabloko“ kandidatas į Rusijos prezidentus Grigorijus Javlinskis sakė, kad per sekmadienį vykusį balsavimą gavo „milijoną balsų“ ir kad tai – „nemažai ir brangiai kainuoja“.

„Dėkojame visiems Rusijos rinkėjams, balsavusiems už tiesą, alternatyvą, permainas. Milijonas mūsų gautų balsų – nemažai, ir tai brangiai kainuoja“, – sakoma naujienų agentūros „Interfax“ gautame G.Javlinskio pareiškime.

Nenuleidžiame rankų – toliau kovosime už orią ateitį, už pokyčius šalyje. Ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau mes nugalėsime, – pabrėžė kandidatas.

„Milijonas žmonių pasakė, kad archaiška politinė sistema, kur kiekviena diena beviltiškai panaši į ankstesnę, (ir) atsilikusi naftos ekonomika turi likti praeityje. Mes atstovaujame šių žmonių balsams politikoje. Kartu su milijonu Rusijos žmonių reikalaujame permainų. Nenuleidžiame rankų – toliau kovosime už orią ateitį, už pokyčius šalyje. Ir esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau mes nugalėsime“, – pabrėžė kandidatas.

Jis taip pat perspėjo, kad „šalis eina prie pavojingos prarajos – priešakyje blogi laikai, o galimybių tai pakeisti liko mažiau“

„Dalyvavome šioje kampanijoje, kad priverstume (prezidentą Vladimirą) Putiną pakeisti politiką: likviduoti skurdą, baigti karą ir Rusijos izoliaciją. Norėjome išgelbėti ekonomiką, užkirsti kelią ginklavimosi lenktynėms ir dideliam karui. Pasakėme viską, ką norėjome, ir padarėme viską, ką galėjome. Nesvarbu, kiek mažai procentų dabar paskelbs man, ir kiek daug – Putinui. Svarbu, kas dabar nutiks šaliai“, – sakė G.Javlinskis.

Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto (VCIOM) duomenimis, V.Putinas, balotiravęsis kaip nepriklausomas kandidatas, surinko 73,9 proc. balsų, tačiau rinkimus temdo opozicijos pareiškimai apie galimo sukčiavimo atvejus.

Institutas prognozuoja, kad antrąją vietą sekmadienio balsavime iškovojo komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas, surinkęs 11,2 proc. balsų, trečiąją – ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 6,7 proc. balsų.

Balsavusiųjų apklausos rodo, kad opozicionierė Ksenija Sobčiak surinko 2,5 proc. balsų, G.Javlinskis – 1,6 proc., Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas – 1,1 proc., nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas – procentą, o partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas – 0,8 procento.

Socialiniai tinklai visą sekmadienį dūzgė nuo vaizdo įrašų ir nuotraukų apie pažeidimus per Rusijos prezidento rinkimus.

Už balsavimą atsakingi pareigūnai žada ištirti visus nesklandumus ir anuliuoti rezultatus ten, kur pažeidimų buvo itin daug. Tačiau pranešimų kiekis buvo stulbinantis ir galintis mesti šešėlį dabartinio šalies vadovo Vladimiro Putino pergalei.

Akivaizdžius balsavimo pažeidimus rodo kai kurie naujienų agentūros „The Associated Press“ turimi vaizdo įrašai. Apie kai kuriuos pažeidimus taip pat pranešė rinkimų stebėtojai, tarp kurių – opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atstovai, nevyriausybinė organizacija „Golos“ ir paprasti rusai.

Pluoštai balsalapių

Medžiagoje iš Maskvos priemiesčio Liubercų buvusios vaizdo kameros matyti moteris, nuo stalo pasiimanti balsavimo lapą, apsidairanti ir įdedanti jį į urną. Tai ji padaro daug kartų. Kiek vėliau prie jos prisijungia kita moteris.

Vaizdo įraše iš Alchan Jurto Čečėnijoje matosi baltą kepurę dėvintis vyras, kuris taip pat kelis kartus į tą pačią urną meta balsalapius.

Tolimųjų Rytų Primorsko regione moteris į urną dėjo iš švarko kišenės ištrauktus biuletenius.

Internete buvo paskelbta dar keliasdešimt panašių atvejų.

Išpuoliai prieš stebėtojus

Vaizdo įraše iš apylinkės Machačkaloje matyti, kaip vietos pareigūnas Magometas Rasulovas trenkė į veidą rinkimų stebėtojui Malikui Butajevui.

Balsavimo pažeidimus Machačkaloje fiksuojanti Aida Mirmaksumova pranešė, kad apkūnus juodai apsirengęs vyras pargriovė stebėtoją iš Komunistų partijos kandidato Pavelo Grudinino stovyklos. Stebėtojas šaukėsi pagalbos, tuo metu kiti rėkė „Dink iš čia!“ Vyrams mušantis, kiti žmonės į balsavimo urną metė balsalapius.

Stebėtojas šaukėsi pagalbos, tuo metu kiti rėkė „Dink iš čia!“ Vyrams mušantis, kiti žmonės į balsavimo urną metė balsalapius.

Kitas stebėtojas, Zuchrabas Omarovas, teigė, kad policijos pareigūnai bandė jį nutempti šalin, kai šis bandė nufilmuoti balsavimo pažeidimus Machačkaloje.

„Jie paprašė manęs parodyti pasą ir registracijos dokumentus, jie klausė, ką čia darau ir kodėl čia esu, ir žadėjo sulaužyti man nosį. Jie paklausė, kodėl mes filmuojame ir sunaikino visus vaizdo įrašus, kuriuos padarėme, bet dalis jų jau buvo internete“, – pasakojo Z.Omarovas, rodydamas sumušimus ir suplėšytas kelnes.

Priverstinis balsavimas

Permės, Jekaterinburgo ir Maskvos gyventojai naujienų agentūrai „The Associated Press“ rodė žinutes, kur matyti, kaip bendrovių vadovai spaudžia savo darbuotojus dalyvauti rinkimuose ir reikalauja pranešti, kur ir kada jie balsuos. Vienas darbuotojas tvirtino baiminęsis, kad nebalsavęs negaus savo mėnesinės premijos.

Netoli Sankt Peterburgo esančiame Kudrove stebėtojas Sergejus Džusas pranešė aptikęs autobusus, kuriais buvo vežami rinkėjai balsuoti apylinkėse, kur fiksuojamas žemas rinkimų aktyvumas.

Stebėtojas bandė nufilmuoti vieną iš autobusais vykusių žmonių grupių, bet jie dangstėsi veidus ir atsisakė atsakyti į klausimus.

Centrinės rinkimų komisijos pareigūnas Nikolajus Bulajevas teigė, kad į apylinkes vežami tik labai nutolusiose vietose gyvenantys žmonės.

Gudrybės

Ekspertai taip pat fiksavo įvairias gudrybes ir valstybines kampanijas rinkimų aktyvumui didinti, nors jos ir nėra nelegalios.

Gydymo įstaigos balsuojantiems Maskvoje darė nemokamus vėžio tyrimus, gyventojams taip pat buvo siūloma nuolaidų maisto produktams. Kai kuriuose miestuose prie rinkimų apylinkių vyko koncertai, sporto varžybos ar klounų pasirodymai.

Kai kur buvo siūlomi prizai įdomiausiai apsirengusiems žmonėms. Kai kurie jų atvyko balsuoti persirengę meškomis ar viduramžių riteriais. Tuo tarpu vienas vyras atrodė kaip balistinė raketa „Sarmat“.

Rusijos ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) vadovas Vladimiras Žirinovskis pareiškė esąs nepatenkintas sekmadienį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose jis kandidatavo, rezultatais ir tvirtino, kad dalyviams buvo sudarytos nevienodos sąlygos.

Balsavusių rinkėjų apklausų ir pirmieji balsų skaičiavimo rezultatai rodo, kad rinkimuose tvirtai pirmauja dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto (VCIOM) duomenimis, V.Putinas, balotiravęsis kaip nepriklausomas kandidatas, surinko 73,9 proc. balsų.

Kai balsavimui pasibaigus per internetu transliuojamą rinkimų nakties laidą žurnalistų buvo paprašytas pakomentuoti rinkimų procesą, V.Žirinovskis pareiškė: „Ne, (rinkimų rezultatais) nesu patenkintas... Sąlygos absoliučiai nelygios, debatų nebuvo, visi skandalai – dirbtiniai, specialiai išprovokuoti dėmesiui atkreipti.“

Jis skundėsi, kad Rusijoje „nėra demokratijos, nėra konkurencijos, tik vienas Kremliaus kandidatas, o visi kiti – šunyčiai“.

„Realiai turėjo būti mažiau procentų (balsavusių) už Putiną. Manau, realus europinis (rodiklis) – ne daugiau kaip 40 procentų“, – sakė V.Žirinovskis.

V.Putinas pasirodė Maniežo aikštėje, kurioje vyksta mitingas-koncertas „Rusija. Sevastopolis. Krymas“. Susirinko didžiulė minia. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prezidento rinkimai Rusijoje

V.Putinas dėkojo rinkėjams už parodymą pasitikėjimą ir pasiektą rezultatą. 

„Labai ačiū už jūsų paramą, norėčiau kreiptis į tuos, kurie šiandien čia yra Maskvoje, ir savo rinkėjams visoje šalyje – labai dėkoju už rezultatą“, – sakė V.Putinas.

Visus balsavusius jis lygino su didele nacionaline komanda. „Manau, kad rezultatai rodo pripažinimą viso to, kas buvo padaryta pastaraisiais metais labai sudėtingomis sąlygomis. Aš matau mūsų žmonių pasitikėjimą ir viltį. Mes dirbsime ir toliau taip pat sunkiai, atsakingai ir efektyviai“, – žadėjo jis. V.Putinas žadėjo galvoti apie didžiosios tėvynės ateitį. 

„Kartu imsimės didelio, plataus masto darbo vardan Rusijos“, – pareiškė jis ir ėmė skanduoti „Rusija, Rusija!“ 

 

V.Putinas toliau, kaip ir laukta, pirmauja. Suskaičiavus 40 proc. biuletenių, jis surinkęs 74,22 proc. rinkėjų balsų. 

P.Grudininas rikiuojasi toliau su 14,03 proc. balsų. Trečiasis – V.Žirinovskis, kuris turi surinkęs 6,51 proc. balsų. 

Rusijos komunistų partijos kandidatas į šalies vadovo postą milijardierius Pavelas Grudininas sekmadienį pareiškė, kad prezidento rinkimų kampanija buvo „purviniausia postsovietinėje erdvėje“ per laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais.

Balsavusių rinkėjų apklausų ir pirmieji balsų skaičiavimo rezultatai rodo, kad rinkimuose tvirtai pirmauja dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.

„Kol kas per anksti komentuoti – palaukime 90 proc. (suskaičiuotų balsalapių). Jau dabar aišku, kad šie rinkimai nebuvo sąžiningi“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė P.Grudininas.

„Deja, (pagrindinis opozicijos lyderis Aleksejus) Navalnas pasirodė esąs teisus: ir balsuoti buvo galima po 2–3 kartus, ir tokių pavyzdžių turime Maskvos srityje“, – pabrėžė jis.

„Aišku tik viena, kad mes, nepaisant viso besiliejusio smurto, šiuos rinkimus atlaikėme garbingai“, – pridūrė P.Grudininas.

Ketvirtąją kadenciją Rusijos prezidento pareigose sekmadienį užsitikrinęs Vladimiras Putinas smarkiai sustiprino kontrolę šalyje nuo tada, kai ėmėsi vadovauti Kremliui prieš 18 metų.

Pateikiame dešimt svarbiausių 65-ių buvusio KGB pareigūno gyvenimo datų.

1952 metų spalio 7 diena. V.Putinas gimsta skurdžioje darbininkų šeimoje Leningrade, šiuo metu vadinamame Sankt Peterburgu.

1998 metai. Jis paskiriamas KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos FSB vadovu.

1999 metai. V.Putinas užėmė ministro pirmininko pareigas, kai buvo paskelbtas antrasis karas Čečėnijoje, siekiant sutriuškinti vietos sukilėlius. Atsistatydinus prezidentui Borisui Jelcinui, V.Putinas 2000 metų kovą išrenkamas Rusijos prezidentu.

2004 metai. Jis perrenkamas Rusijos prezidentu.

2008 metai. Rusijos Konstitucijai neleidžiant prezidento pareigų eiti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės, V.Putinas perduoda pareigas savo protežė Dmitrijui Medvedevui ir tampa šalies ministru pirmininku.

2012 metai. V.Putinas vėl išrenkamas prezidentu, šalies vadovo kadenciją pratęsus iki šešerių metų. Rusijoje tada kilo didžiuliai opozicijos protestai, tačiau jie buvo numalšinti.

2013 metai. Po trejų santuokos dešimtmečių V.Putinas išsiskiria su žmona Liudmila.

2014 metai. Jis aneksuoja Ukrainos Krymo pusiasalį. Tai iššaukė įtempčiausią Rusijos ir Vakarų santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų.

2015 metai. Rusijos kariuomenė imasi remti Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimą.

2017 metai. Gruodį V.Putinas paskelbia sieksiantis dar vienos Rusijos prezidento kadencijos.

Dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surinko 73,11 proc. balsų sekmadienį vykusiuose šalies vadovo rinkimuose, rodo duomenys, suskaičiavus 30 proc. balsalapių.

Antrą vietą rinkimuose užima komunistų kandidatas Pavelas Grudininas su 14,96 proc. balsų, trečią – ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis su 6,73 proc. balsų.

Opozicionierė Ksenija Sobčiak surinko 1,39 proc. balsų, centristinės „Jabloko“ kandidatas Grigorijus Javlinskis – 0,78 proc. balsų, nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos vadovas Sergejus Baburinas – 0,63 proc., partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas – 0,62 proc., o Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas – 0,61 procentą balsų.

Rusijos valstybinė ryšių įmonė „Rostelekom“ pareiškė, kad per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus portalai, tiesiogiai transliavę vaizdą iš rinkimų apylinkių, ir Centrinės rinkimų komisijos (CRK) svetainė patyrė dešimtis kibernetinių atakų.

„Ruošėmės, kad bus atakų ir prieš vaizdą transliuojančius portalus, ir prieš CRK portalą. Iš tikrųjų užfiksavome dešimtis atakų, pakankamai rimtų“, – „Rostelekom“ vadovas Michailas Osejevskis sakė per sekmadienį surengtą Centrinės rinkimų komisijos posėdį.

Jis pridūrė, kad kol kas neatskleis daugiau detalių apie šių atakų mastą ir galimus jų šaltinius.

Anksčiau CRK vadovė Ela Panfilova sakė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį prieš komisijos tinklalapį buvo surengta vadinamoji paskirstytoji paslaugos trikdymo ataka (DDoS). Sprendžiant pagal atakuojančių kompiuterių IP adresus, ši ataka buvo vykdoma iš sistemų, esančių 15-oje šalių. Vėliau CRK sekretorė Maja Grišina pridūrė, kad kibernetinė ataka taip pat buvo surengta prieš komisijos informacinį centrą.

Kandidatė į Rusijos prezidento postą Ksenija Sobčiak pakvietė opozicijos lyderį Aleksejų Navalną bendradarbiauti, bet ši atsisakė.

„Turint omenyje, kad įkūrėme partija, kur, kaip tikiuosi, vienys daug žmonių, kurių pažiūros – labai įvairios, opozicinės, ir dešiniosios, ir kairiosios, todėl manau, kad būtų teisinga po rinkimų pradėti kokias nors derybas dėl bendrų veiksmų. Ir tave, Aleksejau, noriu pakviesti po rinkimų susitikti bei aptarti tolesnius žingsnius“, – K. Sobčiak sekmadienį kreipėsi į A.Navalną per jo „YouTube“ paskyrą.

Ji pridūrė, kad bendras tikslas ir vertybės jiems turi būti svarbiau negu požiūrių skirtumai.

Tačiau A.Navalnas šį pasiūlymą bendradarbiauti atmetė.

„Jeigu galvoji, kad dėl to, kad tai pasakei – šias ritualines frazes – aš patikėsiu visu šiuo metu, tuomet atsakymas – ne. Nesiruošiu nieko vynioti į vatą“, – balsingiausias Kremliaus kritikas atsakė per tą patį „YouTube“ kanalą.

A.Navalnas pabrėžė, kad jis ir K.Sobčiak neturi „jokių bendrų reikalų“, išvadino ją veidmaine ir pareiškė, kad jos rinkimų kampanija – parsidavėliška.

Man siūlo didžiulius pinigus, kad balotiruočiausi, ir nežinau, ką daryti. – pareiškė A.Navalnas.

„Atvažiavai pas mane namo antrą valandą nakties. Tai buvo paskutinis mūsų pokalbis iki šio susitikimo – likus mėnesiui iki tavo pareiškimo (apie balotiravimąsi) – ir tiesiogiai pasakei man ir Juliai (A.Navalno žmonai), sėdėdama mano virtuvėje ir gerdama arbatą: „Man siūlo didžiulius pinigus, kad balotiruočiausi, ir nežinau, ką daryti.“ – pareiškė A.Navalnas.

K.Sobčiak šį pareiškimą paneigė: „Dabar tu meluoji – pasakiau visiškai ne tai. Ir žinai, kad taip nėra. Tai netiesa.“

Anksčiau buvo paskelbta, kad L.Sobčiak ir buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas pranešė įkūrę Pokyčių partiją. Kaip teigiama, jos pagrindu tapo Andrejaus Nečiajevo vadovaujamas judėjimas „Piliečių iniciatyva“.

36 metų televizijos laidų vedėja K. Sobčiak, buvusi televizijos realybės šou žvaigždutė, yra velionio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako, buvusio V. Putino politinio mentoriaus, dukra. Ji tvirtino, kad prezidentinė kampanija suteikė jai galimybę propaguoti liberaliąsias idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias šalies problemas ir paskatinti įgyvendinti svarbius regioninius projektus.

Tačiau kritikai kaltino K.Sobčiak, kad ji padeda V.Putinui, kurdama netikrą vaizdą, kad per šiuos rinkimus realiai konkuruos skirtingi kandidatai. Pati K.Sobčiak neigė esanti susimokiusi su Kremliumi.

Preliminariais rezultatais, Čečėnijoje daugiau kaip 93 proc. rinkėjų balsavo už V.Putiną. 

Tuo metu Kryme, kaip rodo preliminarūs duomenys, jis surinko daugiau kaip 90 proc. balsų. 

Suskaičiavus 2,49 proc. balsalapių Krymo rinkimų apygardoje paaiškėjo, kad už V.Putiną balsavo 91,69 proc. balsavusių rinkėjų. Tuo metu pagrindiniame pusiasalio mieste Sevastopolyje už prezidentą savo balsus atidavė 91,52 proc. atėjusių rinkėjų, rodo 1,1 proc. balsalapių skaičiavimo duomenys.

Netoli Maskvos esančioje Liubercų rinkimų apygardoje užfiksuotas pažeidimas, kai šūsnis biuletenių buvo įmesti į balsadėžę. Šį pažeidimą 9 valandą ryto užfiksavo vaizdo kameros. Nuspręsta pripažinti balsalapius negaliojančiais. 

Centrinė rinkimų komisija paskelbė rezultatus, suskaičiavusi 25 proc. rinkėjų balsų. Kaip pranešė „Interfax“ naujienų agentūros žurnalistas, V.Putinas pirmauja, turėdamas 72,53 proc. balsų, toliau rikiuojasi Pavelas Grudininas su 15,44 proc. balsų, V.Žirinovskis su 6,84 proc. balsų ir Ksenija Sobčiak su 1,39 proc. rinkėjų balsų. 

V.Putinas valdys Rusiją dar šešerius metus, skelbia CNN, remdamasis rinkėj apklausomis. Preliminarūs rezultatai rodo, kad už dabartinį šalies vadovą V.Putiną balsavo daugiau kaip 70 proc. rinkėjų. Balsavusiųjų apklausos rodo, kad pirmąjį rinkimų turą, remiantis Rusijos viešosios nuomonės tyrėjų centro (VCIOM) duomenimis, laimėjo V.Putinas, surinkęs 73,9 proc. rinkėjų balsų. Palyginti su 2012-aisiais, jį palaikė daugiau rinkėjų. 

Remiantis VCIOM duomenimis, laimėjo V.Putinas, surinkęs 73,9 proc. rinkėjų balsų.

Antroje vietoje esą liko Pavelas Grudininas, trečioje – Vladimiras Žirinovskis (atitinkamai surinkę 11,2 ir 6,7 proc. rinkėjų balsų). 

Balsavusiųjų apklausos rodo, kad opozicionierė Ksenija Sobčiak surinko 2,5 proc. balsų, centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,6 proc., Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas – 1,1 proc., nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas – procentą, o partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas – 0,8 procentus.

Apklausoje sudalyvavo 162 tūkst. 601 respondentas iš 1,2 tūkst. Rusijos rinkimų apylinkių.

Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui uždraudus siekti prezidento posto argumentuojant teistumu, nors daugelis jo šalininkų sako, kad tai buvo politiškai motyvuotas sprendimas.

Daugelis analitikų neabejojo V.Putino pergale sekmadienio balsavime.

Ekspertai teigia, kad Kremliui reikėjo didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios prezidento kadencijos legitimumą.

20 val. Lietuvos laiku balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose baigėsi. 

Rinkėjų aktyvumas Kaliningrado srityje sekmadienį vykstančiuose Rusijos prezidento rinkimuose 18 val. pasiekė 55,3 proc., skelbia srities rinkimų komisija.

Jos duomenimis, iki to laiko balsavo 441 tūkst. iš 789,2 tūkst. rinkimo teisę turinčių srities gyventojų.

Rinkimų apylinkės užsidarys 20 val. vietos laiku.

Tuo metu Niujorke balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose organizuotas Rusijos generaliniame konsulate ir Brukline esančioje kavinėje „Village“.

Agentūros „Interfax“ korespondentas Niujorke praneša, jog balsavimas Rusijos generaliniame konsulate vyksta be incidentų, nors susiformavo balsuoti norinčiųjų eilė. Jų saugumą užtikrina Niujorko policija, prie konsulato pastato atsiuntusi kelis policininkų ekipažus.

Kavinės „Village“ pastatas kovo 16-ąją buvo aplietas dažais. Rusijos generalinis konsulatas šį įvykį pavadino „barbarišku vandalizmo aktu“.

Opozicijos atstove šiuose rinkimuose save vadinanti K.Sobčiak apsilankė A.Navalno štabe. Tiesa, čia jos laukė ne draugiškas pasveikinimas, o itin šaltas ir kandus pokalbis.

A.Navalnas apkaltino K.Sobčiak, kad šiai už dalyvavimą rinkimuose ir opozicijos vaidinimą buvo siūlomi pinigai. 

„Tu puikiai vaidinai liberaliojo kandidato vaidmenį“, – pareiškė A.Navalnas buvusiai televizijos įžymybei.

19 val. Maskvos laiku balsavo 59,5 proc. rinkėjų, skelbia Centrinė rinkimų komisija. Panašu, kad Kremliui nepavyks pasiekti garsiai neskelbto, bet daugelio minėto tikslo – sulaukti 70 proc. aktyvumo.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose Rusijos prezidento rinkimuose šalies sostinėje iki 18 val. Maskvos laiku pasiekė beveik 53 proc., skelbia miesto rinkimų komisija.

Rinkėjų aktyvumas Maskvoje srityje viršijo 56 proc., Sankt Peterburge - 55,5 proc., Leningrado srityje - 61 proc., Novgorodo srityje - 52,5 proc., Pskovo ir Murmansko srityse - 60 proc., Volgogrado srityje - 59 proc., Rostovo srityje - 57 proc., Krasnodaro krašte - 64 proc., Astrachanės srityje - 53 proc., Stavropolio krašte ir Kryme - 63 procentus.

24-iuose rytiniuose Rusijos regionuose jau vyksta balsų skaičiavimas.

Iš viso teisę balsuoti šiuose rinkimuose, kuriuos beveik neabejotinai laimės Vladimiras Putinas, turėjo kone 111 mln. rinkėjų. Rusija šių metų pradžioje turėjo 146,9 mln. gyventojų.

A.Navalno stebėtojų grupė, fiksuojanti pažeidimus Čečėnijos autonominėje respublikoje, pranešė apie nesutampančius duomenis. Jie suskaičiavo 714 balsuoti į 441-ąją rinkimų apylinkę atėjusių asmenų. 

Tuo metu oficialiame komisijos protokole atsirado 1024 žmonės.

Rusijos vidaus reikalų ministerija skelbia, jog stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų per sekmadienį vykstančius Rusijos Federacijos prezidento rinkimus kol kas neužfiksuota.

„Iki 17 val. (Maskvos laiku) nebuvo nė vieno stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų atvejo“, - pranešė vidaus reikalų vicemistras Aleksandras Gorovojus.

Agentūra AFP skelbia, jog nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai.

Rinkimų apylinkės veikia iki 20 val. vietos laiku.

Estijoje Rusijos prezidento rinkimuose iki 16 val. balsavo 22 tūkst. šioje šalyje gyvenančių ar joje viešinčių Rusijos piliečių.

„Tai labai geras rodiklis, ypač atsižvelgus į tai, kad rinkimų apylinkės užsidarys 20 val., o rinkėjai į jas vis dar ateina. Tai - dukart daugiau nei per Valstybės Dūmos (Rusijos parlamento žemųjų rūmų) rinkimus 2016 metais“, - sakė Rusijos ambasados Estijoje atstovas spaudai Denisas Mosiukovas.

Estijoje veikia devynios rinkimų apylinkės, iš jų keturios - Rusijos ambasados Taline pastate, taip pat keturios - Rusijos generalinio konsulato Narvoje pastate, viena - konsulinio skyriaus Tartu pastate. D. Mosiukovas pabrėžė, jog balsavimas vyksta ramiai, be incidentų.

„Estijoje šiuo metu gyvena 83 tūkst. balso teisę turinčių Rusijos Federacijos piliečių“, - pridūrė jis.

Per 2012 metų Rusijos prezidento rinkimus Estijoje balsavo 22 tūkst. Rusijos piliečių.

Rusijos gynybos viceministras Nikolajus Pankovas paskelbė, kad prezidento rinkimuose balsavo 98 proc. karinių pajėgų atstovų, jų šeimos narių ir civilių tarnautojų. Jo teigimu, tai įprastas šios struktūros aktyvumas.

Centrinė rinkimų komisija patvirtino, kad 18 val. 30 min. Maskvos laiku rinkėjų aktyvumas pasiekė 57 proc.

Nepriklausomi rinkimų stebėtojai praneša apie netikėtai menką rinkėjų aktyvumą Čečėnijoje ir jos sostinėje Grozne. Likus kelioms valandoms iki balsavimo čia savo balsą buvo atidavę mažiau nei 40 proc. rinkėjų. Praėjusiuose prezidento rinkimuose, kaip skelbiama, balsavo 99,4 proc. čečėnų.

Prezidento rinkimus Rusijoje stebinti organizacija „Golos“ jau užfiksavo 859  pažeidimus 72 regionuose. Daugiausiai pažeidimų fiksuota Maskvoje ir Maskvos regione, taip pat Sankt Peterburge bei Krasnodaro regione.

Centrinė rinkimų komisija teigia rimtai žiūrinti į visus pranešimus apie pažeidimus, tačiau nėra aišku, ar „Golos“ fiksuojami pažeidimai išties bus svarstomi.

Iš viso teisę balsuoti šiuose rinkimuose, kuriuos beveik neabejotinai laimės Vladimiras Putinas, turėjo kone 111 mln. rinkėjų.

Rinkimų pareigūnai sakė, kad rinkėjų aktyvumo skatinimas neprieštarauja įstatymui. Skelbiama, kad kai kuriuos rusus darbdaviai spaudė eiti balsuoti.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sakė, kad boikotavo sekmadienį vykstančius prezidento rinkimus, ir patarė rusams daryti tą patį.

A. Navalnui dėl teistumo buvo uždrausta kelti savo kandidatūrą šiuose rinkimuose, tačiau daug kas nuosprendį jam laiko politiškai motyvuotu. Jis ragino savo šalininkus nebalsuoti sekmadienio rinkimuose, nes juose nėra jokios realios konkurencijos ir iš anksto aišku, kad juos laimės V. Putinas.

„YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše A. Navalnas sako: „Rinkimų dieną paprastai norėtųsi pasakyti „Aš balsavau“, bet iš tikrųjų esu čia pasakyti, kad nėjau balsuoti.“

Jis kritikavo septynis V.Putino varžovus, neprotestavusius dėl suklastotų biuletenių kimšimo į urnas ir kitų pažeidimų. Savo tinklaraštyje jis parašė: „Tokie kandidatai neverti jūsų balso.“

Rusijos opozicijos aktyvistai ir rinkimus stebinti nevyriausybinė organizacija „Golos“ sekmadienį pranešė apie daugybės pažymėtų biuletenių metimą į urnas ir daugkartinį balsavimą.

„Golos“ iki popietės paskelbė apie 1 764 pažeidimus, įskaitant trukdymą dirbti stebėtojams.

A. Navalno judėjimas skelbė, kad pasiuntė 33 tūkst. savanorių stebėti rinkimų ir kad kai kurie jų nebuvo įleisti į rinkimų apylinkes. Jo interneto svetainė paskelbė apie šimtus sukčiavimo atvejų, pirmiausia Maskvoje ir jos regione, Sankt Peterburge, Baškirijoje. 

Pats A. Navalnas tviteryje paskelbė nuorodą į klipą, kuriame matyti balsalapių kimšimas į urnas vienoje rinkimų apylinkėje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Centrinė rinkimų komisija sakė, kad atliks tyrimą, ir nurodė, kad maždaug 80 proc. rinkimų apylinkių yra stebėjimo kameros.

Opozicijos aktyvistai taip pat sakė matę, kaip policija autobusais vežė rinkėjus į rinkimų apylinkes ir kaip balsuoti atėjusiems rusams buvo dalijami nuolaidų kuponai.

17 val. 08 min. Maskvos laiku rinkėjų aktyvumas pasiekė 50 proc. ribą, pranešė Centrinės rinkimų komisijos atstovas N.Bulajevas. Paskutiniais duomenimis rinkimuose jau balsavo 51,9 proc. rusų.

Analitikai svarstė, kad Kremlius būtų patenkintas 70 proc. aktyvumo pasiekimu. Iki visų apylinkių užsidarymo dar liko kiek daugiau nei valanda. Daugelyje rytinių Rusijos miestų jau įsibėgėjo balsų skaičiavimo procesas.

Rinkimų stebėtojai Sankt Peterburge pranešė apie dalinamus atvirukus, papuoštus užrašu „Aš dalyvavau 2018 metų prezidento rinkimuose“. Manoma, kad šie atvirukai yra savotiška pasižymėjimo priemonė tiems rusams, kurie už savo dalyvavimą rinkimuose turės atsiskaityti darbovietėje.

Vien Sankt Peterburgo Krasnoselskio rajone išdalinta apie 7 tūkstančius tokių atvirukų.

Balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose baigėsi jau dvidešimtyje regionų. 15 val. duomenimis aneksuotame Kryme balsavo 53,48 proc., o Sevastopolio mieste – 42,1 proc. rinkėjų. Maskvoje – 34,03 proc, o Sankt Peterburge – 37,97 proc.

Kryme Rusijos prezidento rinkimus stebi 43 oficialūs tarptautinai stebėtojai iš 20 valstybių, bet tarp jų nėra ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos), ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos) ir NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) atstovų, nurodė sekmadienį žurnalistams Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Ela Pamfilova.

„Oficialios misijos – nei ESBO, nei ŠBO, nei NVS – tarptautinių stebėtojų nei į Krymą nei į Sevastopolį nesiunčia, – pažymėjo ji. – Norėčiau pasakyti, kas ten iš tikrųjų yra, kad nebūtų painiavos – tikrai 43 tarptautiniai stebėtojai, ne ekspertai“.

Dar ji pridūrė kad tuos 43 atstovus tarptautinio stebėtojo statusu pakvietė Rusijos Federacija ir Valstybės Dūma, pagal Rusijos prezidento rinkimų įstatymą.

„CRK juos akreditavo kaip tarptautinius stebėtojus; jie atvyko (į Krymą) iš JAV, Prancūzijos, Švedijos, Italijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos,Pakistano, Afganistano, Libano, Austrijos, Kipro ir kitų šalių“, – sakė E. Pamfilova.

Pasak jos, Rusijos Federacijoje rinkimus stebi apie pusantro tūkstančio tarptautinių stebėtojų, bet yra ir ekspertų, kurie važinėja po šalį domisi Rusijos rinkimų sistema.

Dagestane filmavimo kameros užfiksavo akivaizdų rinkimų pažeidimą. Du rinkimų komisijos nariai pasinaudodami proga tiesiog prikimšo balsų į balsadėžę.

VIDEO: Дагестан УИК 380 вброс 12.40 18.03.2018

Дагестан УИК 380 вброс 12.40 18.03.2018

Pranešama, kad vienoje rinkimų apygardoje balsų klastojimas buvo įvykdytas pasinaudojant „atletiškų vyrukų“ priedanga. Šie tiesiog nustūmė susirinkusius žmones ir liepė jiems nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta.

Maskvos rinkimų komisijos vadovas Valentinas Gorbunovas spaudos konferencijoje paskelbė, kad iki 15 val.vietos laiku jau buvo balsavę 40 proc. rinkėjų.

Tai yra beveik šešiais procentais daugiau nei 2012 metų prezidento rinkimų metu.

Prezidento rinkimų apylinkės užsidarė jau dvylikoje Rusijos regionų. Balsų skaičiavimas prasidėjo Sachalino, Irkutsko, Amūro, Magadano, Kamčiatkos, Užbaikalės, Primorsko, Chabarovsko regionuose, Jakutijoje, Buriatijoje ir Čiukotkoje.

Sankt Peterburge dalis rinkėjų susidūrė su nemalonia situacija. Jie buvo registruoti balsavimui kitos valstybėse – Latvijoje, Estijoje ir net Egipte ar Suomijoje.

Rusijos opozicijos kandidatė į prezidento postą Ksenija Sobčiak įmetė savo pažymėtąjį balsalapį į balsadėžę ir paragino kritikuojančius Vladimirą Putiną piliečius balsuoti užuot boikotavus rinkimus.

K. Sobčiak, 36-erių buvusi televizijos žvaigždė, sakė žurnalistams Maskvoje, kad kuo didesnio palaikymo V. Putinas susilauks sekmadienio rinkimuose, „tuo griežtesnė sistema“ teks rusams per naująją jo kadenciją.

„Scanpix“/AP nuotr./Ksenija Sobčiak

K. Sobčiak nepritaria boikotui, pasiūlytam opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti šiuose rinkimuose.

K. Sobčiak ragino V. Putino kritikus „vienytis“. Tačiau pastarieji mano, kad ją tylomis palaiko Kremlius, siekiantis parodyti, jog rinkimai yra demokratiški. O ji visa tai neigia – ji vienintelė iš kandidatų per kampaniją atvirai kritikavo V. Putiną.

Keturiuose Čeliabinsko tardymo izoliatoriuose jau iki 15 val. vietos laiku buvo balsavę visi kalintieji ir prižiūrėtojai, t.y. rinkėjų aktyvumas buvo 100 proc. Jokių rinkimų pažeidimu vietos stebėtojai skelbia nepastebėję.

Tuo metu netoli Maskvos esančioje Liubercų rinkimų apygardoje užfiksuotas pažeidimas, kai šūsnis biuletenių buvo įmesti į balsadėžę. Šį pažeidimą 9 valandą ryto užfiksavo vaizdo kameros. Rinkimų komisijos atstovai teigė, kad iki pažeidimo atiduoti balsai bus anuliuoti.

Prancūzija pareiškė nepripažinsianti Rusijos rinkimų Kryme, kurį ši prieš ketverius metus aneksavo, atplėšusi šį pusiasalį nuo Ukrainos. 

„Sienų ginčijimas jėga prieštarauja tarptautinei teisei, taip pat ir pačios Rusijos Federacijos prisiimtiems įsipareigojimams“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Prancūzija nepripažįsta Rusijos prezidento rinkimų organizavimo Kryme“, – nurodoma jame.

„Ketveri metai po neteisėtos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio (miesto) aneksijos Prancūzija toliau tvirtai palaiko visišką Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo atkūrimą su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis sienomis“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.

Prancūzijos pareiškime priduriama, kad prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas kitą savaitę nuvyks į Ukrainą su jos provakarietiška vyriausybe aptarti situacijos Kryme ir Rytų Ukrainoje.

„Interfax“ pranešė, kad Ukrianos Lvovo mieste mažiausiai keli Rusijos piliečiai vietos politinių aktyvistų neįleisti į konsulatą, kuriame būtų galėję balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose.

Anksčiau ryte prie Rusijos konsulato vyko protestas prieš Krymo okupaciją ir karinius Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje. Kijeve esančioje Rusijos ambasadoje taip pat neleista balsuoti Rusijos piliečiams, o į pastatą įleisti tik ambasados darbuotojai.

Dagestane rinkimų komisijoje dirbantis Magomedas Magomedrasulovas paleido į darbą kumščius, kai RBK žurnalistas Malikas Butajevas atsisakė nustoti filmuoti komisijos darbą.

Žurnalistas parašė pareiškimą vietos policijai. Užpuolikas aiškino nežinojęs, kad bendrauja su žurnalistu ir manė, kad tai atsitiktinis asmuo.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovo pavaduotojas Nikolajus Bulajevas paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas 14 val. Maskvos laiku jau pasiekė 34,72 proc.

Užbaikalės regiono rinkimų komisija skelbia, kad vietos laiku 18 val. rinkimuose buvo dalyvavę 52,38 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Praėjusiuose Rusijos prezidento rinkimuose tokiu metu regione rinkėjų aktyvumas buvo 53,33 proc.

Vladimiro regione, 160-ojoje Petušinskio balsavimo apylinkėje, pirmieji biuleteniai į urnas pateko dar prieš aštuntą valandą ryto, kai rinkimai turėjo prasidėti oficialiai. Šios apylinkės rinkimų komisijos vadovas nušalintas.

Pranešama, kad iki pažeidimo užfiksavimo dėžėje buvo 46 asmenų balsai. Po šio incidento balsavimas pratęstas, atgabenus į apylinkę naują rinkimams skirtą urną.

Kai kurios balsavimo apylinkės Chabarovske ir kituose rytuose esančiuose miestuose jau užsidarė ir jose prasidėjo balsų skaičiavimas. Pranešama, kad iki šiol rinkimuose balsavę apie 17 proc. balsavimo teisę turinčių rusų.

Maskvoje užfiksuotas pažeidimas, kai asmuo gavęs vieną biuletenį iš balsavimo kabinos išėjo nešinas dviem ir abu juos įmetė į urną. Tiesa, kol kas 3642 opozicijos atstovai, stebintys rinkimus, skelbia pastebėję tik du rimtesnius pažeidimus.

Prancūzijoje, Rusijos ambasadoje Paryžiuje, savo balsą Rusijos prezidento rinkimuose atidavė ir žymus Vladimiro Putino gerbėjas, aktorius Gerardas Depardieu.

Tuo metu Ukrainoje ir Gruzijoje Rusijos piliečiai negalėjo atiduoti savo balso, nes šios valstybės atsisakė pripažinti rinkimų Rusijoje teisėtumą ir nepalaiko diplomatinių santykių su karą prieš jas pradėjusia Maskva.

„Svoboda“ žurnalistai praneša, kad Gruzijoje gyvenantiems rusams patariama vykti balsuoti į kaimynines Armėnijos ar Azerbaidžano valstybes Manoma, kad tokių asmenų, turinčių Rusijos piliečio pasą, Gruzijoje gali būti iki dešimties tūkstančių. 

Rusai, sekmadienį balsuojantys prezidento rinkimuose, kurie Vladimiro Putino valdymą tikriausiai pratęs iki 2024 metų, reiškė susirūpinimą korupcija ir skurdu, kalbėjo apie Maskvos konfliktavimą su Vakarais.

„Aš už Putiną. Alternatyvos jam nėra, – sakė 77 metų pensininkė, maskvietė Valentina Popova. – Gerbiu jį dėl užsienio politikos, antraip Rusija pražūtų. Daug ką reikia padaryti šalies viduje.“

41 metų kasininkė Natalija Kononova iš Maskvos sakė: „Aš už Putiną. Mes juo pasitikime. O balsavimas yra mano pilietinė pareiga.“

67 metų maskvietė Iraida Korablina iš Maskvos: „Aš už Putiną. Užsienio politika teisinga, bet šalies viduje diktuoja siauras vidinis ratelis.“

Dabar permainų mums nereikia. Putinui reikia užbaigti, ką pradėjo, – sako 37 metų maskvietis Sergejus Inšakovas, taksi vairuotojas ir buvęs profesionalus rankininkas

37 metų maskvietis Sergejus Inšakovas, taksi vairuotojas ir buvęs profesionalus rankininkas: „Dabar permainų mums nereikia. Putinui reikia užbaigti, ką pradėjo.“

47 metų Sergejus Jakovlevas iš Sankt Peterburgo: „Nesitikiu nieko gero. Balsavau už (komunistų kandidatą Pavelą) Grudininą, bet aišku, kad tai bus Putinas. Jis neturi veiksmų programos, padėtis vis blogėja. Jis toliau sėdės ant naftos išteklių nieko nekeisdamas, kol galiausiai viskas visose srityse sugrius.“

40-metė Antonina Kurčatova iš Sankt Peterburgo: „Balsavau už Putiną. Bet jausdamasi kitaip nei anksčiau. Šiuo metu tikiuosi, kad viskas tiesiog nepablogės. Man labai patinka jo užsienio politika, jis viską daro gerai, bet kalbant apie ekonomiką viskas yra baisu. Nekantriai laukiu konstruktyvių ekonominių priemonių ir vyriausybės pakeitimo.“

70 metų Lilija Kartašova iš Sankt Peterburgo: „Tik Putinas. Tikiuosi tik gerų dalykų. Prisiminkite, kokią šalį jis perėmė iš (buvusio Rusijos prezidento Boriso) Jelcino – griuvėsius, niekas mūsų negerbė, o dabar? Jis viską daro teisingai. Tik vyriausybę reikia išspirti, ypač – (Dmitrijų) Medvedevą. Kas jis per premjeras? Jis – pajuokos objektas.“

Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pareiškė, kad Maskva nepaliks be atsako Kijevo veiksmų, kuriais Ukrainos teritorijoje esantiems Rusijos piliečiams trukdoma dalyvauti savo šalies prezidento rinkimuose.

„Visoms tarptautinėms organizacijoms bus pranešta apie Kijevo trukdymą Rusijos Federacijos piliečiams patekti į rinkimų apylinkes – tai nesuvokiama ir neatitinka tarptautinės praktikos“, – sekmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė L.Sluckis.

Visoms tarptautinėms organizacijoms bus pranešta apie Kijevo trukdymą Rusijos Federacijos piliečiams patekti į rinkimų apylinkes – tai nesuvokiama ir neatitinka tarptautinės praktikos, – sakė L.Sluckis.

Pasak jo, tokiais veiksmais oficialusis Kijevas ne tik Rusijai, bet ir visai pasaulinei bendrijai parodo, kaip vertina žmogaus teises.

Be abejo, tai turi būti rimtai aptarinėjama tarptautinėse institucijose, pabrėžė jis ir pridūrė: „Laukiame objektyvių išvadų.“

Atsakydamas į klausimą, ar Rusija galėtų taikyti analogiškas priemones, kai vyks rinkimai Ukrainoje, tai yra, uždaryti savo teritorijoje rinkimų apylinkes arba trukdyti Ukrainos piliečiams į jas patekti, paliekant galimybę balsuoti tik diplomatams, L.Sluckis pareiškė: „Rusija laikosi žmogaus teisių ir niekada nenusileis iki tokio lygio: visi Ukrainos piliečiai per rinkimus jų šalyje galės netrukdomi balsuoti Rusijos Federacijos teritorijoje."

Rinkimų apylinkė Rusijos ambasadoje Kijeve buvo atidaryta pagal reglamentą, 8 val. vietos laiku.

„Pasiuntinybės darbuotojus, tarp jų ir rinkimų komisijos narius, į pastatą praleido be kliūčių, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasada. – Balsuoja pasiuntinybės darbuotojai.“

Tačiau naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas anksčiau pranešė, kad policija neleidžia prie ambasados pastato žmonių, norinčių balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose. Policininkai jiems aiškina, kad šiandien į pastatą įleidžiami tik ambasados darbuotojai.

Tuo tarpu prie užtvaros netoli ambasados vyko nacionalistų akcija, bet jokių aktyvių veiksmų jos dalyviai nesiėmė.

Saugumu ambasados kvartale rūpinasi didelės teisėsaugininkų pajėgos.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad šioje šalyje gyvenantys rusai, išskyrus diplomatus, negalės dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, nes visos Maskvos diplomatinės misijos tądien bus blokuojamos.

Rusijos centrinė rinkimų komisija pranešė apie ženkliai didesnį rinkėjų aktyvumą, palyginti su ankstesniais rinkimais. 

Rusijos prezidento rinkimuose jau balsavo daugiau kaip 16,5 proc. rinkėjų, sekmadienį patvirtino Rusijos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova. 

„2000-aisiais 10 val. buvo balsavę 6,36 proc., 2004-aisiais – 8,01 proc., 2008 m. – 8,94 proc., 2012-aisiais – 6,53 proc., o 2018-aisiais – 16,55 proc.“, – sakė ji. 

Naujienų agentūros „Interfax“ žurnalistas Ukrainoje pranešė, kad norintiems balsuoti Rusijos ambasadoje, Ukrainoje, buvo paaiškinta, jog į pastatą šiandien bus įleidžiami tik ambasados darbuotojai. 

Sekmadienį sueina ketveri metai nuo tos dienos, kai V.Putinas, pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Rusijos nuo Ukrainos atplėštas Krymas yra Rusijos dalis. Toks sprendimas Ukrainos rytuose sukėlė prieš Kijevą maištą, kuris, Rusijos palaikytas, virto konfliktu, nusinešusiu dagiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Ukraina dar penktadienį pareiškė, kad šioje šalyje gyvenantys rusai, išskyrus diplomatus, negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, nes visos Maskvos diplomatinės misijos tądien bus blokuojamos.

Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimo instituto (VCIOM) surengtos paskutinės prieš rinkimus apklausos duomenimis už dabartinį Rusijos vadovą V.Putiną sekmadienį balsuos 69 proc. rinkėjų.

Kaip sakė Jekaterinburgo miesto meras Jevgenijus Roizmanas, vietiniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai gavo nurodymų „iš aukščiau“ užtikrinti, kad prezidento rinkimų aktyvumas būtų didesnis negu 60 procentų.

„Jie panaudoja viską: mokyklas, darželius, ligonines – kova už aktyvumą yra beprecedentė“ , – sakė jis, vienas iš nedaugelio į postą išrinktų opozicijos politikų.

Prognozuojama, kad per prezidento rinkimus V.Putinas surinks beveik 70 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas viršys 60 proc.

Dabartinis Rusijos prezidentas V.Putinas balsavo prezidento rinkimuose. Savo balso atiduoti apie 9.30 val. vietos laiku jis atvyko į Rusijos mokslų akademijos pastatą, esantį Maskvoje. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prezidento rinkimai Rusijoje

Kadangi V.Putinas neabejotinai laimės šiuos rinkimus, jaučiamas rinkėjų apatiškumas. Valdžios įstaigos turėjo nepalyginamai daugiau išlaidų negu bet kada anksčiau rinkėjų raginimui dalyvauti balsavime, užtikrinsiančiame V.Putinui dar šešerius metus prezidento poste.

„Scanpix“/AP nuotr./Prezidento rinkimai Rusijoje

Rinkimus stebi apie 145 tūkst. stebėtojų tarp kurių yra 1500 užsieniečių bei opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno politinio judėjimo atstovų.

A.Navalnui neleista siekti prezidento posto. Oficialiai V. Putinas varžosi su septyniais pretendentais, bet nė vienas jų nėra jam rimtas varžovas.

Tarp jų – buvusi televizijos realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir komunistas milijonierius Pavelas Grudininas.

Kaip rodo apklausos, nė vienas jų negautų daugiau nei 8 proc. balsų. Kampaniją prieš korupciją vykdančiam vienam didžiausių V.Putino kritikų Aleksejui Navalnui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, motyvuojant jo teistumu dėl neteisėtų mitingų organizavimo.

V.Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.

Lietuvoje esantys Rusijos piliečiai sekmadienį balsuos šios šalies prezidento rinkimuose. Juos, neabejojama, laimės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos piliečiai galės balsuoti šalies ambasadoje Vilniuje, viešbutyje „Park Inn“ Kaune, generaliniame konsulate Klaipėdoje, „Santarvės“ gimnazijoje Šiauliuose ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.

Rinkėjai į šiuos balsavimo punktus taip pat bus vežami iš kitų miestų ambasados užsakytais autobusais. Pavyzdžiui, į Vilnių bus galima atvažiuoti iš Panevėžio ir Ukmergės, į Kauną – iš Alytaus ir Prienų.

Autobusai į Klaipėdą veš Rusijos piliečius iš Palangos, Plungės, Tauragės ir Šilutės, į Šiaulius – iš Mažeikių ir Telšių, į Visaginą – iš Ignalinos ir Zarasų.

2016 metų rugsėjį renkant rusų parlamentą Lietuvoje balsavo kiek daugiau nei 2 tūkst. čia gyvenusių arba besilankiusių Rusijos piliečių.