Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, pasirašymo ceremonija vyks bendrovės STX laivų statyklose Sen Nazero uostamiestyje Vakarų Prancūzijoje, kur bus statomi šie laivai Rusijai.
Iš viso numatoma pirkti Prancūzijoje du laivus. Ateityje galbūt dar du bus pastatyti pagal licenciją Rusijoje.
Susitarimo pasirašymo ceremonijoje dalyvaus Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas.
Kaip jau pranešta, laivus statys tarptautinis konsorciumas, į kurį įeis Prancūzijos valstybinė bendrovė DCNS ir laivų statykla STX, taip pat Rusijos Jungtinė laivų statybos korporacija.
Ekspertų vertinimais, pirmasis laivas gali kainuoti daugiau kaip 700 mln. eurų, antrasis – daugiau kaip 600 milijonų.
Formaliai Prancūzija laimėjo laivų Rusijai statybos konkursą, bet tarp pretendentų atlikti užsakymą buvo ir laivų statybos įmonių iš Ispanijos ir Nyderlandų.
Apie konkurso organizavimą buvo paskelbta rugpjūtį, bet apie galimą būtent Mistral" pirkimą Rusijos spauda rašė dar prieš metus iki to.
Rusijos ir Prancūzijos sandoris sukėlė susirūpinimą kai kuriose NATO šalyse, tarp Jungtinėse Valstijose. JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas pernai kovą pareiškė, kad klausimą dėl laivų „Mistral“ pardavimo Rusijai karinių ir strateginių padarinių būtina atidžiai išnagrinėti.
Susirūpinimą dėl galimo sandorio pareiškė Lenkija, Baltijos šalys, taip pat Gruzija, kuri itin pažymėjo Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiojo vado admirolo Vladimiro Vysockio pareiškimą, kad jeigu „Mistral“ būtų turėjusi Maskva per konfliktą su Gruzija 2008 metais, desantą iš Novorosijsko į Abchazijos pakrantę būtų buvę galima atsiųsti kur kas greičiau.
Tuo tarpu Rusijoje kai kuriai kariniai ekspertai suabejojo, ar sandoris padidins šalies gynybinę galią.
Kaip pareiškė BBC leidinio „Nezavisimyj vojennyj obzor“ atsakingasis redaktorius Viktoras Litovkinas, Rusijos vadovybė ne itin gerai įsivaizduoja, kam jai reikia tokių laivų.
„Šis laivas skirtas ekspedicinėms operacijoms. Rusija nesirengia vykdyti tokių operacijų, tai parašyta jos doktrinoje. Kur mes rengiamės išlaipinti desantą, nesuprantama“, – mano jis.
Be to, Rusijoje nėra kranto infrastruktūros, kad būtų galima laikyti tokius laivus uosto prieplaukoje. Taigi jiems reikės stovėti išmetus inkarą, ir todėl jie pirma laiko pasens.
Be to, V.Litovkino nuomone, „Mistral“ skirtas plaukioti šiltose jūrose, ir Ramiajame vandenyne, kur, turimais duomenimis, bus dislokuoti abu Prancūzijoje perkami laivai, jie netinka. Bus būtina juose įrengti papildomai įrengti.
Todėl, V.Litovkino nuomone, sprendimas pirkti „Mistral“ – vien politinis.
„Mes rengiame Prancūzijai didelę dovaną už vieną milijardą tris šimtus milijonų eurų“, – sakė jis.
Savo ruožtu naujienų agentūros „RIA–Novosti“ karinis apžvalgininkas Ilja Kramnikas mano, kad „Mistral“ pirkimas yra visiškai pagrįstas.
Pasak jo, toks laivas „gali būti naudojamas įvairioms taikos palaikymo operacijoms, užtikrinti buvimui kritiškai svarbiame rajone, jis gali būti naudojamas taip pat kovojant su piratais“.
„Laivo „Mistral“ žygis, tarkime, iki Afrikos kyšulio, atsieis pigiau nei didelio laivo, skirto kovai su kitais laivais“, – sakė I.Kramnikas.
